Karolis Arbačiauskas
VU Ekonomikos dieninio skyriaus studijos

Norime tikėkime, norime nepripažinkime, bet Žemės planeta niekada nebuvo visiškai saugi terpė gyvybei vystytis ir egzistuoti. Tiek pirmieji žmonių atstovai, tiek išsivystę ir smarkiai išplėtę mąstymo ribas XXI-ojo amžiaus homo sapiens individai nuolat susidurdavo su kokia nors juos naikinančia jėga. Netgi pats žmogus, būdamas gamtos dalimi, instinktų vedamas turėjo žudyti gentainius dėl medžioklės plotų. Akivaizdu, kad besivystydama būtybė atranda šimtus naujų būdų kaip mažinti savo populiaciją.

Skaityti toliau »

„Žaliosios Lietuvos“ skaitytojams pateikiame dešimt esminių teiginių apie klimato kaitą iš ketvirtosios Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitos (2007) pagal Berto Meco (Bert Metz) (TKKK) kalbą Vidurio Europos universitete (CEU). Teiginiai išskirti paryškintu šriftu. Kiekvieną teiginį pakomentavo Vidurio Europos universiteto doktorantė Nora Mžavanadzė.

Skaityti toliau »

Per paskutiniuosius keletą metų buvo atlikta nemažai gyvulininkystės poveikio aplinkai tyrimų [1, 2, 3]. Paskelbti rezultatai parodė, jog ši veikla stipriai įtakoja ekologinę planetos situaciją ir ne į teigiamą pusę. Pripažįstama, kad žmogaus reikmėms auginami gyvūnai yra vieni iš pagrindinių aplinkosauginių problemų sukėlėjų [1].

Skaityti toliau »

Vytautas PELAKAUSKAS
Biochemikas

Biologinė atmosferos deguonies kilmė

Šiandien mokslininkai sutaria, kad formuojantis palankioms gyvybei atsirasti sąlygoms, Žemės atmosferoje deguonies nebuvo ir būti negalėjo: jo vietą užėmė anglies dioksidas.

Deguonis atmosferoje atsirado tik dėl gyvų organizmų veiklos: fotosintezės ar chemosintezės (angliavandenių sintezės iš anglies dioksido ir vandens, atpalaiduojant deguonį) – ir išliko atmosferoje tik todėl, kad dalis gyvosios masės nesuiro (nesioksidavo), bet virto nafta, dujomis ir akmens anglimi. Skaityti toliau »

Laimis Žmuida

Pirmas dalykas, ko eskimai išmoko  savo vaikus, yra – NEVALGYTI GELTONO SNIEGO!

Žiemos traukiasi iš mūsų kraštų. Jau retai kada ir sniegą pamatome. Bet štai užvakar prikrito snaigių. Kaip tik per šventes. Galima teigti, kad vasario 16-oji šiemet buvo nuostabesnė ir gražesnė už Kalėdas ar Naujuosius metus. Kažkaip keista švęsti Kalėdas ar Naujuosius ant asfalto, plikos žemės su nušiurusiais rudais žolės kuokšteliais, ar miške be sniego. Juk nuo seno šios šventės asocijuojasi su pusnimis, girgždančiu sniegu, lempele apšarmojusiame trobos lange. O šiais laikais… išeini ant asfalto, pašaudai fejerverkų ir namo. Ryte atsikeli, o šiukšlių pilnas kiemas ir visos jos neapsnigtos – akis bado.
Šiemet vasario 16-oji buvo kaip niekad smagi. Tikra šventė. Manau artimoje ateityje ji bus labiau laukiama ir labiau švenčiama nei didžiosios žiemos šventės. Galbūt ir kovo 11-oji ateis į madą. Valstybingumas ant bangos. O viskas dėl vieno paprasto dalyko – sniego. Skaityti toliau »

XX a. pirmojoje pusėje pasaulio klimatas pradėjo šilti – tai yra akivaizdu pažvelgus į diagramą (1), kurioje užfiksuotos vidutinės metinės Žemės paviršiaus temperatūros nuo 1880 iki 1999 metų. Per pastarąjį šimtmetį temperatūra Žemėje pakilo 1 ºC. Gali atrodyti, kad tai nėra daug, tačiau pasekmės jau matomos – Alpių ledyno liežuviai (pavyzdžiui, Ledo jūra (Mer de Glace)) traukiasi, o Olandijos kanalai nebeužšąla. Kai kur poveikis daug skaudesnis – milžiniški Centrinės Afrikos derlingos žemės plotai išdžiūvo ir be maisto liko daugybė žmonių. Dėl atšilimo priežasčių ginčijamasi, tačiau daugelis mokslininkų mano, kad žmogaus veikla spartina šį procesą – mes į atmosferą išmetame labai daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Skaityti toliau »

Linas Didvalis
LinasD(eta)gmail.com

Sausio pradžioje vykusios spaudos konferencijos metu Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (IPCC) vadovas Rajendra Pachauri paragino žmones prisidėti prie kovos su klimato kaita sumažinant mėsos vartojimą. Viena didžiausių aplinkosaugos grupių Greenpeace prieš kelias savaites išleistame pranešime taip pat teigia, jog „tapimas vegetaru arba bent jau mažesnis mėsos produktų suvartojimas padarytų teigiamą įtaką šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimui„. Už klimato kaitos tyrinėjimus Nobelio Taikos premiją gavęs Al Gore savo knygoje „Nepatogi tiesa“ (angl. Inconvenient Truth) rašo, kad „mažesnis mėsos suvartojimas turėtų stiprios įtakos mažinant CO2 patekimą į atmosferą ir išsaugotų milžiniškus kiekius vandens bei kitų gamtos resursų„. Jungtinių Tautų (JT) organizacija savo naujausiame pranešime apie planetos ekologinę situaciją „GEO-4″ teigia, kad „sumažėjęs gyvūninių produktų vartojimas galėtų turėti ryškios teigiamos įtakos tiek žmonių sveikatai, tiek ir aplinkai„. Skaityti toliau »