Rimantas Grikevičius

Augalų rūšių įvairovė, kurių yra per 1800, yra brangus Lietuvos gamtos turtas. Be to, mokslininkai išveda naujas veisles, tačiau dėl žmogaus neigiamos įtakos gamtai, stichinių nelaimių ir kitų priežasčių, kai kurios rūšys nyksta ir gali visai išnykti. Tokių pavyzdžių turime. Anksčiau miškuose natūraliai augęs kukmedis, šiaurinė avietė, Lobelio čemerys ir kitos 13 rūšių, kurių jau nebėra ir dabar tik dirbtinai auginamos. Nyksta guobiniai medžiai, ąžuolai, uosiai. Gali išnykti senosios sodų veislės: antaninis, Lietuvos pepinas. Dėl įvairių neigiamų veiksnių mažėja genetinė įvairovė.

Skaityti toliau »

Vytautas PELAKAUSKAS
Biochemikas

Biologinė atmosferos deguonies kilmė

Šiandien mokslininkai sutaria, kad formuojantis palankioms gyvybei atsirasti sąlygoms, Žemės atmosferoje deguonies nebuvo ir būti negalėjo: jo vietą užėmė anglies dioksidas.

Deguonis atmosferoje atsirado tik dėl gyvų organizmų veiklos: fotosintezės ar chemosintezės (angliavandenių sintezės iš anglies dioksido ir vandens, atpalaiduojant deguonį) – ir išliko atmosferoje tik todėl, kad dalis gyvosios masės nesuiro (nesioksidavo), bet virto nafta, dujomis ir akmens anglimi. Skaityti toliau »