Šių metų pradžioje Europos Komisija (EK) dar kartą patvirtino, jog nuo 2012 metų Europos Sąjungos (ES) šalių paukštynuose vištos dedeklės turės būti laikomos kitaip nei anksčiau. Pagal naujas taisykles gardai privalės būti pakeisti į „praturtintus“ arba pasirenkamas kitoks auginimo būdas. „Praturtintuose“ narvuose vištoms bus skirta šiek tiek daugiau vietos nei dabartiniuose paprastuose, taip pat joms bus įrengtas „lizdas“, „lakta“ ir „vieta kapstytis“. Kaip teigiama EK ataskaitoje, visa tai daroma siekiant pagerinti gyvūnų gerovę ir sumažinti jų sergamumą bei mirtingumą nuo ligų.
Sausio pradžioje vykusios spaudos konferencijos metu Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (IPCC) vadovas Rajendra Pachauri paragino žmones prisidėti prie kovos su klimato kaita sumažinant mėsos vartojimą. Viena didžiausių aplinkosaugos grupių Greenpeace prieš kelias savaites išleistame pranešime taip pat teigia, jog „tapimas vegetaru arba bent jau mažesnis mėsos produktų suvartojimas padarytų teigiamą įtaką šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimui“. Už klimato kaitos tyrinėjimus Nobelio Taikos premiją gavęs Al Gore savo knygoje „Nepatogi tiesa” (angl. Inconvenient Truth) rašo, kad „mažesnis mėsos suvartojimas turėtų stiprios įtakos mažinant CO2 patekimą į atmosferą ir išsaugotų milžiniškus kiekius vandens bei kitų gamtos resursų“. Jungtinių Tautų (JT) organizacija savo naujausiame pranešime apie planetos ekologinę situaciją „GEO-4″ teigia, kad „sumažėjęs gyvūninių produktų vartojimas galėtų turėti ryškios teigiamos įtakos tiek žmonių sveikatai, tiek ir aplinkai“. Skaityti toliau »
Prof. habil. dr. Antanas Svirskis
Ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja” Tarybos narys
Dar yra Lietuvoje žmonių, kurie mena kaip atrodė mūsų vandens telkiniai ir upeliai prieš 50-70 metų. Tyrą ir švarų jų vandenį, nebijodami susirgti, gerdavo ne tik šienpjoviai, bet ir maisto ruošimui naudojo dauguma kaimų gyventojų. Pavasarį patvinusiuose upeliuose knibždėjo daugybė neršiančių žuvų ir kitokių naudingų gyvūnų. Jau ir tada mūsų žemdirbiai plačiai vystė gyvulininkystę be didesnės žalos gamtinei aplinkai. Gamtinių produktų visiškai pakako šaliai, dalis buvo eksportuojama. Skaityti toliau »
„Skirkitės, marios, š… atplaukia”, - sakoma mūsų krašte apie „mandrą” atvykėlį. Panašiu keliu į Smurgi k. (Cesio r., Latvijoje) prieš kelerius metus atsibastė danų investicijos. Užsienietis Aleks Rasmusens latvių žemėje surentė modernų 3,5 tūkst. kiaulių auginimo kompleksą, įrengė du atvirus 8 tūkst. kub. m talpos skysto mėšlo rezervuarus, skambiai pavadintus „lagūnomis”. Praėjusią savaitę grupė Lietuvos ūkininkų lankėsi Smurgi kiaulių komplekse, domėjosi pigių mėšlidžių įrengimo galimybėmis. Ir pasibaisėjo.
Kiaulininkystės kompleksuose susidarančių dujų poveikis žmonių sveikatai
Užsienio kapitalo įmonės dažniausiai paperka vietinę valdžią pažadais, jog bus sukuriamos naujos darbo vietos vietiniams žmonėms. Tuo jos taiko į silpniausią socialinę sritį - bedarbystės lygį. Tokį metodą taiko ir UAB „Saerimner”, pretenduodama į pigią darbo jėgą ir demonstruodama rūpestį darbo vietų kūrimu. Juolab, kad Danijoje net ir už patį didžiausią atlyginimą tikrai ne kiekvienas sutiktų dirbti kiaulininkystės komplekse eiliniu darbininku. Yra žinoma, kad ir Lietuvoje, kiaulininkystės kompleksuose, dirbantys žmonės nuolat skundžiasi sveikata, tačiau nė vienas iš jų neišdrįsta pasisakyti viešai, bijodami prarasti darbą. „Žaliosios Lietuvos” redakcija kreipėsi į Valstybinį visuomenės sveikatos centrą, prašydama pateikti duomenis, koks gali būti kiaulininkystės kompleksuose išsiskiriančių dujų poveikis žmonių sveikatai. Galbūt, susipažinę su šia informacija, žmonės pagalvos, ar valdininkų palankumas didelių kiaulininkystės kompleksų steigimuisi, prisidengiant bedarbystės mažinimu, iš tiesų yra pagrįstas.Skaityti toliau »
„Smithfield Foods” kompanijos padaliniai veikia ne tik visoje JAV, bet ir Brazilijoje, Meksikoje, Prancūzijoje, Kanadoje, o 1999 m. pradėjo savo ekspansiją ir į Lenkiją. Kompanija jau turi fermas Pomeranijoje (Šiaurės Vakarų Lenkija), prie Zensko ir Byszkowo miestų. Čia kasmet planuojama užauginti po 500 000 kiaulių, kurios bus skerdžiamos kompanijai priklausančioje skerdykloje, netoli Šcecino. Šiuo metu Smithfield kompanija siekia įsigyti valstybinius ūkius bei juos modernizuoti pagal savo reikalavimus. Siekiama privatizuoti keletą fermų netoli Kielpino bei Liskowo miestų, kur susiduriama su aršiu visuomenės pasipriešinimu. Planuose nusimato įsteigti tokias mėsos gamyklas Wiezchowo, Ognica, Suliscewice miestų apylinkėse. Ir visa tai tik Šiaurės Vakarų Lenkijoje.Skaityti toliau »
Virdžinijos valstijoje (JAV), įsikūrusi multinacionalinė mėsos perdirbimo įmonė „Smithfield Foods”, atsisakė tradicinio ūkininkavimo ir kiaulininkystės srityje įdiegė gamyklose naudojamus konvejerinės gamybos principus. Tai didžiausia kiaulienos gamintoja pasaulyje, kontroliuojanti beveik 30 proc. JAV kiaulienos rinkos. Smithfield stiliaus gamybos būdas yra didelis oro taršos šaltinis ir greičiausiai pats didžiausias vandens teršėjas visoje JAV. Smithfield bei kiti kiaulienos gamintojai sužlugdė daugybę nedidelių šeimos ūkių. Dėl užterštumo daugybė žmonių susirgo įvairiomis ligomis, o gyvuliai kenčia dėl blogų gyvenimo sąlygų ir žiauraus elgesio. 1999 m. ši kompanija Lenkijoje pradėjo supirkinėti skerdyklas bei valstybinius ūkius. Lenkijos politikams kompanija pažadėjo modernizuoti Lenkijos žemės ūkį bei sukurti naujų darbo vietų kaimo žmonėms. Lygiai tokie pat pažadai buvo dalinami ir JAV Šiaurės Karolinos valstijos senatui, todėl politikai pasistengė, kad verslo sąlygos šiai bendrovei būtų kuo palankiausios. Skaityti toliau »
Susidaro dideli kiekiai srutų, kurias išlaisčius laukuose, užteršiami vandens telkiniai ir šuliniai.
Fermos ir išlaistytos srutos skleidžia labai nemalonų kvapą, blogina aplinkinių gyventojų gyvenimo sąlygas.
Didelių kiaulių fermų srutos turi apie 400 pavojingų komponentų: sunkiųjų metalų, antibiotikų, hormonų, pesticidų bei įvairių ligas sukeliančių mikrobų bei virusų. Skaityti toliau »
Kad ir ką bekalbėtų garbūs politikai apie būtinybę kurti informacinę visuomenę ir vystyti aukštąsias technologijas, Lietuva buvo ir liks žemės ūkio kraštas. Svarbiau atsakyti į klausimą, kokia žemdirbystė bus vystoma: intensyvi, paremta chemija, ar ekologinė, paremta pažangiomis technologijomis ir darnios plėtros principais. Ir dar nemažiau svarbu atsakyti į klausimą, kas bus tie žemdirbiai - užsienio kompanijos ar patys Lietuvos piliečiai. Redakciją pasiekė žinia, jog Pakruojo rajone Danijos kompanija „Saerimner” pradėjo kiaulininkystės verslą ir ketina jį plėsti ne tik šiame, bet ir kituose rajonuose. Žaliuosius ir vietinius gyventojus neramina tai, kad Pakruojo rajone danai ketina kiaulių auginti kelis kartus daugiau, negu jų buvo auginama sovietmečiu. Apie galimas tokios veiklos pasekmes ir norėtume pakalbėti šiame ir kituose šio „Žaliosios Lietuvos” numerio straipsniuose. Skaityti toliau »
