Pastarosiomis savaitėmis laikraščiuose mirga antraštės: „Šiaurės Lietuvoje ūkininkų laukus siaubia gervės“, „Pasvalio rajone – vilkų atakos“, „Biržų rajone avis mirtinai užkapojo paukščiai“, „Žuvėdros atakuoja poilsiautojus“, „Gervių atakos ūkininkams pražūtingos“, „Valstybės saugomi paukščiai ūkininkams daro milžiniškus nuostolius“. Rodos, Lietuvoje – karo padėtis. Gyvūnai puola! Ir ūkininkai reikalauja baudžiamojo žygio.

Skaityti toliau »

Andrejus GAIDAMAVIČIUS,
Gamtos apsaugos asociacijos “Baltijos vilkas” vilkų tyrimų koordinatorius

Apie vilkų bėdas norėčiau pradėti pasakoti vienu dar neaprašytu nutikimu Labanoro regioniniame parke, kuriame anksčiau dirbau biologu. 2002-ųjų metų kovo pabaigoje Švenčionių rajono medžiotojai surengė neeilinę vilkų medžioklę Labanoro girioje. Kaip žinia, vilkų medžioklė jų veisimosi laikotarpiu (nuo balandžio 1 d.) draudžiama. Taigi medžiotojai nusprendė pasinaudoti dar viena ir paskutine proga per šį medžioklės sezoną. Skaityti toliau »

Daiktai, pagaminti iš ruonių kailių bus uždrausti visose Europos Sąjungos valstybėse. Ruonių jauniklių kailiukai buvo uždrausti dar 1986 metais, tačiau mados namai ir toliau naudoja vyresnių šių gyvūnų odą batų, pirštinių, aksesuarų bei kailinių gamybai. Skaityti toliau »

Siūlymus sustabdyti masines paukščių žudynes mariose bei užtikrinti vertingų žuvų nerštaviečių apsaugą kažkas bando pavadinti „žvejų nuvarymu nuo marių“, o žvejams įteigti, kad mariose kuriamas rezervatas, uždrausiantis jiems ten net koją įkelti.

Skaityti toliau »

Pranas Paršonis

Aš, daugelio laikomas keistuoliu, labiausiai myliu tankius raistus, pelkes, o iš gyvūnų – žalčius bei angis. Nežinau iš kur kilęs tas mano potraukis daugelio nemėgstamiems objektams. Turbūt tai kažkokio prosenelio genai iš tolimos pagonybės laikmečio…
Jau porą dešimtmečių brandinu svajonę apie neįprastą angių draustinį labai tam tinkančiame Sacharos raiste, esančiame už penketo kilometrų nuo Rokiškio pietvakarių kryptimi. Apie tai teko 1997 metais šnekėti su gamtininku Linu Balčiausku. Tuo metu aš talkinau jam ruošiant spaudai knygą „Lietuvos žinduolių, varliagyvių ir roplių atlasas“. Atlikinėjau stebėjimus Rokiškio rajone, konkrečiai – Sacharos raiste. Skaityti toliau »

Šių metų pradžioje Europos Komisija (EK) dar kartą patvirtino, jog nuo 2012 metų Europos Sąjungos (ES) šalių paukštynuose vištos dedeklės turės būti laikomos kitaip nei anksčiau. Pagal naujas taisykles gardai privalės būti pakeisti į „praturtintus“ arba pasirenkamas kitoks auginimo būdas. „Praturtintuose“ narvuose vištoms bus skirta šiek tiek daugiau vietos nei dabartiniuose paprastuose, taip pat joms bus įrengtas „lizdas“, „lakta“ ir „vieta kapstytis“. Kaip teigiama EK ataskaitoje, visa tai daroma siekiant pagerinti gyvūnų gerovę ir sumažinti jų sergamumą bei mirtingumą nuo ligų.

Skaityti toliau »

Japonai medžioja banginius. Aplinkosauginiai „banginiai“ – Greenpeace ir Sea Shepherd – „medžioja“ japonus. Kuri pusė teisi? Susidariusią situaciją komentuoja „Žaliosios Lietuvos“ korespondentas tiesiai iš Japonijos. Skaityti toliau »

Linas Didvalis
LinasD(eta)gmail.com

Sausio pradžioje vykusios spaudos konferencijos metu Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (IPCC) vadovas Rajendra Pachauri paragino žmones prisidėti prie kovos su klimato kaita sumažinant mėsos vartojimą. Viena didžiausių aplinkosaugos grupių Greenpeace prieš kelias savaites išleistame pranešime taip pat teigia, jog „tapimas vegetaru arba bent jau mažesnis mėsos produktų suvartojimas padarytų teigiamą įtaką šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimui“. Už klimato kaitos tyrinėjimus Nobelio Taikos premiją gavęs Al Gore savo knygoje „Nepatogi tiesa” (angl. Inconvenient Truth) rašo, kad „mažesnis mėsos suvartojimas turėtų stiprios įtakos mažinant CO2 patekimą į atmosferą ir išsaugotų milžiniškus kiekius vandens bei kitų gamtos resursų“. Jungtinių Tautų (JT) organizacija savo naujausiame pranešime apie planetos ekologinę situaciją „GEO-4″ teigia, kad „sumažėjęs gyvūninių produktų vartojimas galėtų turėti ryškios teigiamos įtakos tiek žmonių sveikatai, tiek ir aplinkai“. Skaityti toliau »

Prof. habil. dr. Antanas Svirskis
Ekologinės žemdirbystės asociacijos „Gaja” Tarybos narys

Dar yra Lietuvoje žmonių, kurie mena kaip atrodė mūsų vandens telkiniai ir upeliai prieš 50-70 metų. Tyrą ir švarų jų vandenį, nebijodami susirgti, gerdavo ne tik šienpjoviai, bet ir maisto ruošimui naudojo dauguma kaimų gyventojų. Pavasarį patvinusiuose upeliuose knibždėjo daugybė neršiančių žuvų ir kitokių naudingų gyvūnų. Jau ir tada mūsų žemdirbiai plačiai vystė gyvulininkystę be didesnės žalos gamtinei aplinkai. Gamtinių produktų visiškai pakako šaliai, dalis buvo eksportuojama. Skaityti toliau »

­Lie­tu­vo­je da­nai ke­ti­na au­gin­ti šim­tus tūks­tan­čių kiau­lių, o jų sru­tas - lais­ty­ti ap­lin­ki­nių ūki­nin­kų lau­kuo­se

 Aldona Kvedarienė, „Valstiečių laikraščio” žurnalistė

Kiau­li­nin­kys­te be­si­ver­čian­ti Da­ni­jos ka­pi­ta­lo įmo­nė „Sa­e­rim­ner” sa­vo ver­slą ke­ti­na plės­ti Lie­tu­vo­je. Čia ji au­gins kiau­les, o jų sru­tas lais­tys ap­lin­ki­niuo­se lau­kuose. Pa­kruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba jau lei­do trims pro­jek­to įmo­nėms reng­ti kiau­li­nin­kys­tės kom­plek­sų sta­ty­bos de­ta­liuo­sius pla­nus. Pa­gal juos Pa­kruo­jo ra­jo­ne ne­tru­kus tu­rė­tų at­si­ras­ti trys kom­plek­sai, ku­rių kiek­vie­na­me da­nams bū­tų au­gi­na­ma po 21 tūkst. kiau­lių.

Vie­nas jų - ša­lia ur­ba­nis­ti­nio pa­min­klo - Ro­za­li­mo mies­te­lio. Jo gy­ven­to­jai prieš da­nų kiau­les pra­dė­jo rink­ti pa­rašus.

Skaityti toliau »