Antanas GEDUTIS,
ŽL korespondentas
Po to, kai Danijos ambasadorius Lauridsas Mikaelsenas nuvyko pas Mažeikių merą nurodyti, kokį sprendimą jis turi priimti dėl danų planuojamo plėsti kiaulių komplekso, grupė žemaičių atvyko prie Danijos ambasados apginti savo orumą. Tarpininkauti savo šalies verslininkams Lietuvoje reziduojantiems ambasadoriams atrodo normalu. Tos pačios nuomonės yra ir JAV ambasadorius Džonas A. Klaudas bei Jungtinės Karalystės ambasadorius Simonas Buttas. Viskas būtų gerai, jei jie gintų socialiai atsakingą verslą, bet, deja, yra atvirkščiai.
JAV ambasadorius proteguoja GMO
Pasikeitus Aplinkos ministrui vasario 27 dieną pas naująjį ministrą Artūrą Paulauską lankėsi JAV ambasadorius Džonas A. Klaudas. Kalbą jis pradėjo nuo klimato kaitos ir Europos Sąjungos bei Lietuvos įsipareigojimų iki 2020 metų bent 20 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efekto dujų kiekį. Galop nedviprasmiškai užsiminė, kad geriausias būdas tai pasiekti – vystyti biotechnologijų panaudojimo galimybes mokslo, žemės ūkio ir kitose srityse, t.y. auginti genetiškai modifikuotus organizmus. Primename, kad JAV kapitalo kompanija „Monsanto“ 2006-2007 metais prašė leidimo Lietuvoje atlikti eksperimintinį genetiškai modifikuotų kukurūzų auginimą. Lobistų paveiktas GMO valdymo priežiūros komitetas rekomendavo leisti tai daryti, tačiau kilus dideliems visuomenės protestams, Aplinkos ministerija leidimo eksperimentui nedavė. Dabar, pasikeitus Aplinkos ministrui, JAV ambasadorius vėl kalba apie biotechnologijų naudą aplinkai ir sveikatai prisidengdamas klimato kaitos problema. Jungtinės Amerikos Valstijos Europos Sąjungai spaudimą dėl genetiškai modifikuotų organizmų įsileidimo į savo rinką daro visais lygiais – nuo Pasaulinės prekybos organizacijos grąsinimų iki vietinės reikšmės pareigūnų, tokių kaip ponas Džonas A. Klaudas, lobistinės veiklos. Jeigu Europa neįsileistų amerikietiškų genetiškai modifikuotų produktų, JAV uždarytų savo rinką Europos Sąjungos prekėms. Todėl Europos Sąjunga priversta eiti į kompromisus, kurių įkaitais tampa paprasti vartotojai.
Danijos ambasadorius proteguoja kiaulininkystės kompleksus
Danijos karalystės ambasadorius Lauridsas Mikaelsenas buvo kur kas įžūlesnis. Mažeikių rajono savivaldybė, remiama visuomenės, neleido danų kapitalo įmonei „Bugenių agro“ plėsti Bugenių kaime esantį kiaulių kompleksą iki 46 000 užauginamų kiaulių per metus (dabar ten auginama 400 kiaulių). Danų verslininkai, kurie iki šiol bylinėjasi su savivaldybe, griebėsi papildomų šantažo priemonių ir atsivežė ambasadorių L.Mikaelseną, kad šis „paauklėtų“ Mažeikių merą bei vietos gyventojus. L.Mikaelsenas pagrasino Mažeikių valdžiai teismais ir kategoriškai atsisakė priimti 1500 gyventojų surinktų protesto parašų. „Ambasadorius man tvirtino, kad taryba vadovaujasi žmonių emocijomis. Aš išaiškinau, kad kiekvienoje civilizuotoje šalyje, turbūt ir Danijoje, žmonių nuomonė yra svarbi“, – sakė meras Vilhelmas Džiugelis. Jis taip pat teigė, kad Mažeikių taryba nepabūgs ambasadoriaus ir yra tvirtai apsisprendusi neaukoti žmonių sveikatos ir gamtos dėl danų verslo. Naujame savivaldybės bendrajame plane nė vienas kiaulių kompleksas nenumatytas. Nieko nepešęs Danijos ambasadorius netrukus Vilniuje surengė konferenciją „Lietuva pasaulyje: konkurencinga ar nukonkuruota?“, kur prakalbo apie korupciją, žėrė kitus kaltinimus Mažeikių rajono savivaldybei. Bugenių kaimo bendruomenė pasijuto įžeista ir liepos 4 dieną autobusu atvyko į Vilnių, prie Danijos ambasados, kad pasakytų, ką galvoja apie tokius danų akibrokštus. Protesto akcijoje dalyvavo apie 50 mažeikiškų ir jiems prijaučiančių žmonių, kurie laikė plakatus su šūkiais: „Mielas ambasadoriau – melas ir šmeižtas – jums suprantama diplomatija?“, „Kiaulės Lietuvoje prastumiamos kiauliškais metodais“, „Nuo danų kiaulių pasmirs visa Lietuva“. Ambasadorius, nors ir teikėsi priimti bendruomenės atstovus, tačiau netrukus nustebino, nusivesdamas akcijos organizatorius į pyragėlių krautuvę ir klausdamas „kiek jūsų yra“. Bendruomenei atsisakius priimti kyšį, L.Mikaelsenas skubiai nėrė atgal į ambasadą.Paklaustas, kodėl ignoruoja žmonių teisę į normalų gyvenimą ir proteguoja nešvarų verslą, kodėl bando papirkti žmones, jis teatsakė: „Ieškosime kompromisų su Mažeikių valdžia“.
Taigi atsiprašymo reikalauti atvykę mažeikiškiai jo taip ir nesulaukė, todėl ruošiasi rimtesnei kovai. Šiuo metu toliau aktyviai renkami protesto parašai tiek Mažeikių miesto gatvėse, tiek ir internete (adresu www.peticijos.lt/visos/1579). Vienas akcijos organizatorių Vaidotas Jarmalavičius tvirtino, jog šiuo protestu siekiama apginti visos Lietuvos interesus.
Danija, savo laukus laistanti 25 milijonų kiaulių srutomis, užteršė gruntinius vandenis, tapo viena didžiausių Baltijos jūros teršėjų, šioje šalyje liko tik keli gandrai. Europos Komisija nuolat siunčia Danijai įspėjimus dėl Nitratų direktyvos pažeidimų, todėl Danija ypač suinteresuota šio dvokiančio verslo perkėlimu į kitas šalis. Danijos verslininkai Lietuvoje turi šiltnamio sąlygas. Kiaulių kompleksų statyboms jie gauna Europos Sąjungos paramą, savo šalies paramą ir dar susižeria mūsų šalies ūkininkams skirtas išmokas, atsižvlegiant į auginamų kiaulių skaičių. Jie naudojasi mūsų įstatymų spragomis, statosi iki dešimt kartų didesnius kompleksus, nei leidžia pačių Skandinavijos šalių įstatymai. Danų ūkininkai naudojasi visomis teisėmis, kurias jiems suteikia Europos Sąjunga, nors pati Danija tik ruošiasi tapti tikrąja Europos Sąjungos nare. Iki šiol ji buvo ES valstybe su išimtis, kurios reiškia, kad šalyje negalioja kai kurios ES teisės normos.
Jungtinės Karalystės ambasadorius proteguoja prieštaringai vertinamus nekilnojamo turto sandorius
Visuomeninis judėjimas „Už Lietuvą be kabučių“, vienijantis grupę Vilniaus inteligentų, liepos 17 dieną atviru laišku kreipėsi į Jungtinės Karalystės premjerą Gordoną Brauną, UNESCO generalinį sekretorių ir kitas tarptautines paveldosaugos organizacijas dėl keisto Jungtinės Karalystės ambasadoriaus Simono Buto elgesio. Prieš pat Vilniaus miesto tarybos posėdį, kuriame buvo sprendžiamas britų kapitalo įmonei „Rojaus apartamentai“ parduoto kinoteatro „Lietuva“ likimas, Vilniaus meras Juozas Imbrasas netikėtai gavo Jungtinės Karalystės ambasadoriaus S.Buto laišką, kuriame jis darė spaudimą miesto valdžiai, kad ši greičiau patvirtintų detalųjį planą dėl Pylimo g. 17 esančio sklypo. Daug nesvarsčiusi taryba leido nugriauti kinoteatrą ir vietoj jo pastatyti gyvenamuosius apartamentus.
„Savivaldybė padarė klaidą parduodama pastatą, bet jeigu jau taip atsitiko, gerbkime naujus savininkus ir nevilkinkime šio projekto. Verslininkai įsipareigoja įrengti dvi kino sales, nors visai neprivalo to daryti“, – ragino pritarti detaliojo plano projektui konservatorius Kęstutis Masiulis, kuris anksčiau vadindavo viešojo intereso gynėją. Jis taip pat nekreipė dėmesio į tai, kad susitarimas dėl minėtų dviejų kino salių išlaikymo turi abejotiną juridinę galią, todėl viskas priklausys nuo verslininkų geros valios.
„Lietuva“ yra vienas paskutinių Vilniaus kino teatrų, kurie visi buvo suprivatizuoti. Šis yra pats didžiausias. Netekti jo būtų didžiulė politinė klaida“, – per tarybos posėdį kalbėjo visuomeninio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ atstovas Šarūnas Bagdonas.
Pastato savininkė bendrovė „Rojaus apartamentai„ teismo prašo iš kovojančių už „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą priteisti 609 tūkstančius 904 litus ir 11 centų. Bendrovė įsitikinusi, kad dėl judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ kaltės stoja statybos buvusio kino teatro vietoje. „Rojaus apartamentų“ akcininkė UAB „M2 Invest“ iškėlė 30 000 litų ieškinį už Lietuvos radijo laidoje išsakytą nuomonę apie naujos plėtros poveikį kultūrai. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas atmetė ieškinį pareikšdamas, kad „reikšti nuomonę apie būtinumą išsaugoti miesto kultūrinį bei architektūrinį paveldą ir taip ginti viešąjį interesą suteikia Konstitucija ir Visuomenės informavimo įstatymas„. Jungtinės Karalystės ambasadoriaus įsikišimas tokiame kontekste demonstruoja didelę nepagarbą Lietuvos visuomenei, kovojančiai už nacionalio paveldo išsaugojimą.