Česlovas Kalenda yra bene vienintelis Lietuvos filosofas, kurio pagrindinis tyrimų objektas yra ekologinės etikos problemos. Apie tai išleistos dvi jo monografjos, kelios metodinės mokymo priemonės, paskelbta daug straipsnių periodiniuose mokslo leidiniuose ir teminiuose rinkiniuose. Č. Kalendos darbai ekologinės etikos klausimais publikuoti ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Vokietijoje, Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje.

Naujoje knygoje pateikiami tyrimai ir apmąstymai apie etikos būklę ir vaidmenį dabarties pasaulyje, kuris nuo naujųjų laikų išgyveno vieną po kitos technologines revoliucijas, lėmusias įtemptą ekologinę situaciją planetoje. Globalinė ekologinė  problema užkliudė giluminius žmogaus būties klodus ir iškėlė žmonių giminės perspektyvų klausimą, neabejotinai turintį moralinę reikšmę. Apmąstant moralines kolizijas, sukeltas sparčios technogeninės civilizacijos plėtros ir beveik neturinčias analogo dorovės ir etikos istorijoje, buvo koreguojami klasikinės moralės filosofijos parametrai. Proveržiai pasireiškė pirmiausia taikomosios etikos srityje, o pastarojoje tyrimų kryptyje labiausiai buvo išplėtota ekologinė etika. Č. Kalenda savo knygoje siekia atsakyti į klausimą, iškeltą dar vokiečių filosofo I. Kanto: kokiam reikia būti, kad pateisintum žmogaus vardą bei pašaukimą? Tiek turiningame knygos įvade, tiek dviejuose skyriuose aptariami pokyčiai, įvykę pastaraisiais metais moralės filosofijoje. Pirmiausia išryškinama  ekologinės etikos vieta šiuolaikinėje etikos sistemoje ir jos ryšiai su kitomis giminingomis etikos šakomis: bioetika, elgesio su gyvūnais etika, branduoline etika, kosmine etika ir kt. Autorius parodo, kad mūsų laikais moralinės atžvalgos objektu, be artimo, tapo ir tolimas (tiek erdvės, tiek laiko požiūriu). Be to, į dorovės veikimo lauką buvo įterpti ir gamtiniai objektai, iškėlę filosofams ne vieną galvosūkį apibrėžiant šių objektų vietą dorovinių santykių srityje.  Autorius svarsto, ar galima gamtinį objektą suvokti kaip subjektą? Kas sudaro subjektinės nuostatos esmę? Kokiais atvejais gamtiniai padarai atsiskleidžia žmogui kaip subjektai? Nemaža vietos skiriama žmogaus moralinių sugebėjimų analizei, moralės kilmės ir vystymosi klausimams: kaip žmogaus dorovingumą veika globalizacijos procesai ir kokios kliūtys – evoliucinis paveldėjimas ar kultūrinis trūkumas – komplikuoja žmonijos kelią į amžinąją taiką ir globalinį ekologinį protą?  Knygoje dėstomos mintys yra naujos ir vertos tiek teoretikų, tiek praktikų dėmesio. Knygą galima įsigyti Kultūros, filosofijos ir meno instituto Etikos skyriuje (Vilnius, Saltoniškių g. 58, II a.). Kaina – apie 8 Lt.