Naftos kainoms augant kaip ant mielių, paprastam piliečiui gali būti vis sunkiau susimokėti už elektrą. Sąskaitos auga kasdien ir atrodo, kad artimiausioje ateityje šis augimas nesustos. Atsiranda vis didesnis alternatyvios energijos poreikis ir saulė – viena iš jos šaltinių.
Kaip saulė gali padėti sutaupyti ir nuo ko reikia pradėti?
Azfaras A. KHANAS,
„World News“, Pakistanas

Elektros generavimas iš saulės energijos nėra jokia naujiena – kai kurios šalys jau turi dešimtmečių patirtį šioje srityje. Elektros gavyba iš saulės šviesos turi daug privalumų – tai asmeninė energetinė nepriklausomybė be jokių judančių prietaisų, be jokio oro teršimo. Saulė – neišsenkantis šios energijos šaltinis, jo naudojimas neišskiria jokių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. To negalima pasakyti apie šilumines elektrines, naudojančias anglį bei dujas.
Tačiau daugeliui žmonių vis dar neaišku, kaip saulės šviesa gali sukti ventiliatorius, tiekti elektrą mūsų šaldytuvams ir lempoms, šildyti patalpas ir vandenį, palaikyti kompiuterių, televizorių, muzikos centrų ir vandens siurblių darbą.
Pagrindinis dalykas, reikalingas energijos generavimui iš saulės, yra saulės baterijos elementas. Jis paprastai būna 25×50 mm dydžio, tačiau galima gauti ir kitokių matavimų modelių.
Daugelyje šalių saulė „maitina“ telefonų būdeles, stovinčias greitkelių pakelėse. Jos veikia vien saulės dėka, o naktį naudoja per dieną sukauptą energiją. Įvykus avarijai žmonės gali naudotis šiomis telefonų budelėmis. Gatves naktį irgi gali „apšviesti“ saulė – šviestuvai, naudojantys šviesiu paros metu sukauptą saulės energiją irgi ne naujiena.
Nevaros regionas Ispanijoje iš saulės ir vėjo gauna 70 proc. reikiamos energijos. Jie neturi nei savo anglies, nei naftos, nei dujų. Nevaros regiono energetika yra pavyzdys visam pasauliui, kad alternatyvūs energijos šaltiniai gali būti ir pagrindiniai energijos šaltiniai. Jeigu taip gali būti Ispanijoje, kodėl negali būti kitur? Atsakymas į šį klausimą yra paprastas – „GALI“.
Jeigu jūsų šalis rinktųsi šios alternatyvios energijos kelią, jai prireiktų ne šimtų ar tūkstančių saulės plokščių, o milijonų. Importuoti tokius kiekius nebūtų ekonomiška, tad juos šalis turėtų gamintis pati. Aš rekomenduočiau ne tik plokštes, bet ir pačius elementus gamintis patiems ir taip būti nepriklausomiems nuo užsienio tiekėjų.
Pagrindinė žaliava, reikalinga saulės elementų gamybai – kvarcas ir silicis. Mano šalyje, Pakistane, šių išteklių yra per akis. Vietiniai žmonės, nežinantys tikrosios kvarco vertės, jį naudoja vietoje plytų statydami savo namus. Išvalytas ir tinkamai paruoštas kvarcas naudojamas saulės elementų gamybai. Techninė įranga, reikalinga šiam procesui, gali būti importuojama – tai tebūtų vienkartinė investicija. Užsienio specialistai apmokytų jūsų šalies žmones. Svarbu užtikrinti, kad apmokymai būtų išsamūs ir naujieji saulės energetikos specialistai visapusiškai išmanytų savo darbą.
Pradedant saulės elementų gamybą, rekomenduojama bendradarbiauti su žinoma ir patikima kompanija. Tokį kelią rinkosi ir Indija, kai pradėjo gaminti vėjo turbinas – buvo įkurta bendra įmonė su kompanija, turinčia 26 000 vėjo malūnų visame pasaulyje. Tokią pačią strategiją reikėtų rinktis ir plečiant saulės energetiką, nes taip būtų naudojamasi naujausiomis technologijomis, žiniomis bei ilgalaike partnerių patirtimi.
Renkantis saulės plokštes svarbiausia apskaičiuoti, kiek jums kainuos 1 vatas energijos bei atkreipti dėmesį į tiekėjo suteikiamą garantinį laikotarpį. Vienas mano draugas, įsigijęs saulės plokštę Europoje iš patikimos kompanijos, gavo 25 metų garantiją. Po vienuolikos metų panelis sugedo (tokie atvejai yra reti, nes saulės plokštės paprastai veikia ilgai be jokių neklandumų), tačiau tiekėjas iš karto jį pakeitė nauju.
Labiausiai pirkėjus domina, kiek jam kainuotų saulės energijos gavyba. Pilnas saulės plokščių komplektas su visais priedais, reikalingais šiuolaikinio namo aprūpinimui elektra, kainuoja apie 20 000 JAV dolerių. Kinijoje ir Indijoje kainos mažesnės.
Verta atsiminti, kad išmintingai naudojant elektrą, jos sąnaudas galima labai stirpiai sumažinti. Pavyzdžiui, nešiojami kompiuteriai naudoja daug mažiau elektros energijos nei stalo kompiuteriai. Mes galime pakeisti kaitrines lemputes fluorescencinėmis bei žiūrėti mažą nespalvotą televizorių. Milžiniškus šaldytuvus galime pakeisti į mažesnius ir ekonomiškesnius. Elgiantis sąmoningai ir išradingai galima maksimaliai sumažinti savo elektros energijos poreikius.
Yra šalių, kur žmonių namų stogus dengia saulės plokštės, patenkinančios jei ne visus, tai bent dalį jų elektros poreikių.
Saulės plokščių montavimui patariama samdyti specialistą, kad nebūtų sugadintas namo stogas. Taip pat galima ir apdrausti savo „elektrinę“, kaip ir bet kokią kitą nuosavybę. Jeigu dar tik ketinate statytis naują namą, tai iš karto galite jį pritaikyti saulės elementams, suprojektuodami tinkamą stogo kampą ir t.t. Šiandien saulės elementai nebėra gremėzdiškas priedas prie namo – jie gali būti nepastebimai įmontuoti į patį stogą.
Saulės plokščių priežiūra – minimali. Kartą per mėnesį reikia patikrinti vandenį elementuose bei nuvalyti plokštes švelnia pašluoste. Tai užtikrins ilgalaikį ir efektyvų įrangos veikimą.
Kai kuriose šalyse saulės energetika tapo tokia populiari, kad ji net tampa nuolatiniu pajamos šaltiniu žmonėms, investuojantiems į „saulės parkus“. Tai yra parkai, kuriuose yra tūkstančiai saulės plokščių keičiančių savo pasvirimo kampą ir tokiu būdu pagaminančių 40 proc. daugiau energijos nei statiškos saulės plokštės, kadangi šviesa visada krenta tiesiai į jas.
Paprastai tokie parkai turi 500-600 investuotojų, kurių kiekvienam priklauso viena ar dvi plokštės. Jos jiems teikia nuolatinį pelną bent 25 metus. Saulės parkų įkūrimą remia ir valstybė. Garantuotos metinės pajamos yra viliojančios, todėl driekiasi norinčių investuoti eilės. Tai, kad žmonės patys skatina švarios energetikos gamybą, yra džiuginantis faktas.
Saulės energijos gauti galima ir kitokiais būdais, pavyzdžiui, naudojant saulės kolektorius, kurie yra kur kas pigesni nei saulės plokštės. Puikus jų panaudojimo pavyzdys – saulės viryklės. Jos tur įgaubtus veidrodžius, nukreipiančius saulės šviesą į tikslų tašką. Šių viryklių yra kelios rūšys. Jas naudoja 90 proc. šeimų Čado pabėgėlių stovyklose. Seniau moterys keliaudavo į krūmokšniais apaugusią dykumą rinkti medienos. Įsivaizduokite, kiek medžio reikėtų 17 000 Darfuro pabėgėlių… O dabar jie naudoja saulės energiją.
Saulės energija yra pati perspektyviausia. Net tose šalyse, kuriose saulė nešviečia pastoviai, iš jos sugebama gauti nemažai energijos. Jeigu mes nesiimsime veiksmų dabar, naftos kainos netrukus pasieks 200 JAV dolerių už barelį ir žmonės stačia galva griebsis bet kokios alternatyvios energijos. Neįtikėtina, tačiau pagal idealų saulės energetikos modelį būtų įmanoma pasiekti to, kad elektra iš saulės būtų nemokama.

Apie autorių:
Azfas A. Khanas (Azfar A. Khan) 31 metus dirbo technologijų vadybos srityje. Jis dalyvavo daugybėje įvairių projektų su tokiomis įmonėmis kaip SAGEM Prancūzijoje, FIAR Italijoje, CEIEC Kinijoje. Jis buvo ISO-9001 Kokybės valdymo sistemų diegimo konsultantas. Šiuo metu jis veda saulės ir vėjo energetikos, ISO 9001, ISO 14001, OHSAS 18001, SA 8000 kursus.