> Jungtinių Tautų organizacija praneša, kad maždaug 70 proc. pasaulio žuvų rūšių yra išnykusios arba netrukus išnyks.
> Maždaug pusė Žemės gyvūnų gyvena atogrąžų miškuose, kurie iškertami dėl ganyklų galvijams ar kitų intensyviosios žemdirbystės formų.
> Kasmet pasaulyje išnyksta bent 30 tūkstančių rūšių.
Inta GRĪNBERGA,
„Vides Vēstis“, Latvija
Kas iš mūsų, išgirdusių bauginančius statistikos faktus, radikaliai pakeičia gyvenimo būdą? Juk pagaliau reikėtų suprasti, kad žmonijai tęsti tokį gyvenimą nebegalima. Reikia pokyčių. Tačiau besikeičiančiųjų maža, nes už skaičių nesimato mirštančių būtybių kančių. Nematomos yra užterštos upės, nužudyti gyvūnai ir plintančios dykumos. O tiems, kurie suvokia fakto „kasmet išnyksta bent 30 tūkstančių gyvūnų“ reikšmę, kyla klausimas: „O ką aš galiu padaryti, kad padėtis gerėtų?“ Ir ką daryti suvokus, kad rūšiavimas ir popierinių apsipirkimo maišelių naudojimas nieko nekeičia? Klimato kaitos specialistai ir toliau skelbia liūdnus faktus, o nuo jų neatsilieka ir biologai. Žmonės pasiduoda. Tačiau ne visi…
Sunku saugoti tai, ko nepažįsti
Galbūt žmonijos veiklos pasekmes būtų lengviau suvokti, jei mes visų išnykusiųjų rūšių atstovus pamatytume vienoje vietoje. Ir paskui įsivaizduotume kaip jos paprasčiausiai dingsta nuo Žemės paviršiaus. Galbūt tuomet išsigąstume patys savęs. O dabar… Kažkur Amazonėje nepastebimai nyksta nepakartojami planetos gyventojai. Sunku įsivaizduoti, kaip visa tai liečia mus. Nuodingi gruntiniai vandenys ir plastikiniai maišeliai medžių vainikuose akivaizdžiai liudija žmogaus destruktyvumą gamtos, o tuo pačiu ir savęs, atžvilgiu.
Liūdna kalbėti ne apie vienos ar kelių, bet tūkstančių rūšių išnykimą. Rūšių, kurių pasaulyje daugiau nebebus, kad ir kaip besistengtų genetikai. Biologai šį procesą vadina biologinės įvairovės (augalų, gyvūnų, grybų, mikroorganizmų) nykimu.
Dažniausiai augalų, gyvūnų, grybų bei mikroorganizmų rūšys dingsta dėl žmogaus veiklos. Mūsų gyvenimo būdas remiasi gamtos išteklių naudojimu bei intensyviu ūkininkavimu, kuris neįsivaizduojamas be nuodų ir trąšų, nuodijančių orą, vandenį ir dirvą. Gerai pagalvojus, sunku rasti žmogaus veiklos sritį, kuri gamtai ne tik kad nekenktų, bet ir būtų naudinga. Bet jei jau taip, ar mes tebegalime save vadinti labiausiai išsivysčiusia būtybe Žemėje?
Miršta ore, vandenyje ir sausumoje
Per pastaruosius 50 metų išnyko apie 90 % visų didžiųjų žuvų. Vandens gyventojai nyksta tiek dėl užterštumo, tiek dėl užtvankų. Į upes bėga nuotekos iš namų ir ūkių, o tuo pačiu metu trečdaliui pasaulio gyventojų trūksta vandens.
Tralinė žvejyba išnaikina apie 25 % gelmių gyvūnų. Ji žudo ne tik vėžlius ir delfinus, kurie įsipainioja tinkluose, bet niokoja visą vandenų ekosistemą.
Beveik pusei Europos paukščių rūšių gresia išmirimas. Nuo 1980 iki 1992 m. paukščių skaičius sumažėjo maždaug 71 %. Faktas, kad dėl žmonių veiklos išnyko trečdalis primatų rūšių, yra pribloškiantis. Pavyzdžiui, Vietname ir Madagaskare dėl miškų iškirtimo, buveinių sunaikinimo, išnyko penkios primatų rūšys.
O kaip kitaip, jei ne žmonijos beprotybe, galima vadinti genetinę modifikaciją? Genetiškai pakeistos rūšys – nepilnavertės, jos nebeatlieka savo natūralių funkcijų. Net atvirkščiai – naujieji mutantai sukuria nenuspėjamas ir nebepataisomas problemas. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotas augalas, kuris yra gyvūnų ir žmonių maistas, užteršia vandenis, natūralią augmeniją. Tai tik keli neigiami genetiškai modifikuotų organizmų savybių pavyzdžiai.
Statistika yra bejausmė ir ji teigia, kad per pastaruosius dešimtmečius Europoje išnyko 64 augalų rūšys. Neartos ir neapsėtos (nesukultūrintos) pievos yra namai daugybei augalų ir bestuburių, tačiau jų populiacijas labai skaudžiai paveikė melioracija, savo laiku sunaikinusi daugybę lankų Lietuvoje ir Latvijoje.
Kas ir kodėl išmiršta
Specialistų manymu, iki 2100-ųjų metų gali išnykti apie 50 % dabar esančių rūšių. Pagrindinė to priežastis – buveinių nykimas, taip pat invazinės (tarp jų ir genetiškai modifikuotos) rūšys, užterštumas. Gyvūnų populiacijos „apkarpomos“ ir dėl maisto, aprangos, papuošalų, pramogų bei kitos pramonės. Išvada visgi viena: bioįvairovės nykimo pagrindinė priežastis – žmogus.
Jaunoji karta turi vis mažiau galimybių pažinti būtybes, kurių savo laiku Žemėje buvo labai daug. Tai tik keli pavyzdžiai, ko mūsų planetoje nebesutiksite niekada.
Pražuvo daug tigro porūšių: Javinis tigras (Panthera tigris sondaica), Balinis tigras (Panthera tigris balica), Kaspijinis tigras (Panthera tigris virgata). Šios didžiosios katės tūkstančius metų gyveno tankiuose miškuose, kurių nebeliko dėl miškų kirtimo bei intensyvaus ūkininkavimo. Šiuo metu pasaulyje yra tik aštuoni tūkstančiai tigrų. Daugybę metų tigras buvo kiekvieno medžiotojo svajonė. O liūdniausia yra tai, kad nepaisant draudimų, tigro kailio paklausa vis dar yra milžiniška.
Moa (Dinornis maximus) – didžiausias Naujosios Zelandijos paukštis, kuris buvo du kartus didesnis už žmogų. Medžiotojai juos išnaikino prieš 700 metų.
Baltijos teritorijoje pasirodantys lokiai – žmones stebinanti retenybė. Mūsų prosenelius šis faktas priblokštų, jie nebūtų galėję patikėti, kad ateis diena, kai laukinėje gamtoje lokių beveik neliks. Dabar Latvijos miškuose jų yra gal dešimt, o Lietuvoje – nėra išvis.
Vieningomis mintimis ir darbais į išgyvenimą
Nuo kažko juk reikia pradėti. Kad ir nuo rūšiavimo. Juk viskas prasideda nuo smulkmenų. Būtiniausias vis dėlto yra sąmoningumas, suvokimas, kad viskas, ką mes darome, liečia Žemę. Tik pradėjus nuo mažų darbų augs supratimas apie globalesnius dalykus, kaip juos veikti ir keisti, kaip liautis būti visa ko naikintojais.