„Žaliosios Lietuvos“ skaitytojams pateikiame dešimt esminių teiginių apie klimato kaitą iš ketvirtosios Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitos (2007) pagal Berto Meco (Bert Metz) (TKKK) kalbą Vidurio Europos universitete (CEU). Teiginiai išskirti paryškintu šriftu. Kiekvieną teiginį pakomentavo Vidurio Europos universiteto doktorantė Nora Mžavanadzė.
1. Klimatas keičiasi.
Šis teiginys daug kam atrodys trivialus, bet mokslininkams reikėjo bent poros dešimtmečių prieiti išvadą, kad klimatas visgi keičiasi ir tai nėra tik laikini nukrypimai nuo normalių tendencijų.
2. Žmonija yra atsakinga už tai.
Antras teiginys, kuris irgi pretenduoja būti trivialus, tačiau toks nėra. Klimato pokyčius gali veikti ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, didesnis nuo Saulės atkeliaujantis energijos kiekis. Tačiau atmosferos sudėties balanso sutrikimas yra priskiriamas didėjančiam CO2 kiekiui atmosferoje. CO2 kiekio didėjimas atmosferoje yra susijęs su žmogaus veikla, kuri išlaisvina geologinius anglies išteklius ir verčia juos į CO2 atmosferoje. Anglies kelionė atgal į geologinius rezervus yra daug ilgesnė nei spartus žmonijos organinio kuro naudojimas. Kitaip tariant, nafta, anglis ir gamtinės dujos yra laikomos neatsinaujinančiais šaltiniais, nes jų formavimosi greitis yra labai lėtas. Ne veltui nafta juokais vadinama dinozaurų krauju…
3. Klimatas ir toliau keisis.
Net jei šiandien nustotume vartoti organinį kurą ir išmesti CO2, klimatas vis tiek keistųsi, nes atmosferos balansas jau sutrikdytas. Šiandien išmetamas CO2 veikia kaip uždelsto veikimo bomba – jo poveikis pasireikš po dešimtmečių ar šimtmečių.
4. Klimato kaitos grėsmės yra rimtesnės nei manyta anksčiau ir joms pasireikšti reikės mažesnių temperatūros pokyčių nei manyta anksčiau.
Vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra jau pakilo 0,8 OC nuo priešindustrinių laikų. Su kiekvienu XXI amžiaus dešimtmečiu, didėjant žmonijos CO2 išmetimams, temperatūra kils bent po 0,2–0,4 OC, kai mokslininkų prognozuojama saugi riba yra 2–3 OC kilimas palyginti su priešindustriniais laikais (XVIII amžius).
5. Klimato kaitos padarinius sumažinti ateityje gali dviejų dalykų kombinacija: išankstinis pasiruošimas galimiems padariniams ir klimato kaitą sukeliančių dujų išmetimų mažinimas jau šiandien.
CO2 mažinimas šiandien reikš švelnesnius klimato kaitos pokyčius ateityje, o pasiruošimas jiems turi prasidėti jau šiandien.
6. Jei norime stabilizuoti klimato kaitą, t. y. kad temperatūra kiltų tik 2–3 laipsniais, kas yra laikoma dabar priimtinu klimato kaitos scenarijumi, veikti reikia jau šiandien.
Labai mažai laiko liko stabilizuoti klimato kaitą sukeliančių dujų išmetimus į atmosferą – iki 2020–2030 metų. Pagal TKKK, tada turėtų įvykti CO2 emisijų pikas.
7. Stabilizavimui pasiekti reikalingas technologijas turime.
Girdime visokių nuomonių iš politikų, ekspertų, inžinierių. Bet daugelis jų skeptiškos, ar ne? Dalis technologijų, apie kurias čia kalbama, yra labai paprastos, nereikalaujančios daug investicijų, kaip, pavyzdžiui, sąmoningas energijos taupymas. Tiesa, kai kurios technologijos yra brangios, tačiau jų pagaminimo išlaidos smarkiai krenta dėl vis didesnės paklausos. Tai yra labai svarbus ataskaitos teiginys visiems technologijų skeptikams.
8. Makro-ekonominės išlaidos, susiję su klimato kaitos dujų išmetimų mažinimu, palyginti su ekonomikos augimo tempais, yra mažos ir bent dešimteriopai mažesnės nei klimato kaitos nuostoliai nesiimant jokių priemonių.
Šis teiginys yra labai svarbus ekonomistams. CO2 mažinimas nėra tik išlaidos ir ekonominė našta. Turime pirmiausia išnaudoti visas CO2 mažinimo priemones, kurios atneša ir ekonominę naudą, o tik paskui kalbėti apie ekonominę naštą.
9. Mums reikia politinių priemonių, kurios kurtų reikiamas iniciatyvas.
Valstybių politikai turi kurti ekonomines iniciatyvas bei motyvaciją ir taip padėti pamatus ateities visuomenei ir verslui, kurie būtų mažiau priklausomi nuo organinio kuro.
10. Klimato kaita turi tapti sudėtine socio-ekonominės politikos dalimi – darnus vystymasis turi tapti pagrindine politikos formavimo paradigma.
Klimato kaita turi persismelkti į kiekvieną valstybės politikos sektorių ir neturi likti tik vienos institucijos atsakomybe, o visų šalyje (pasaulyje) gyvenančių žmonių atsakomybe.
Žalioji Lietuva
2008 M. GEGUŽĖ Nr. 10 (302)