Laimis Žmuida

Pirmas dalykas, ko eskimai išmoko  savo vaikus, yra – NEVALGYTI GELTONO SNIEGO!

Žiemos traukiasi iš mūsų kraštų. Jau retai kada ir sniegą pamatome. Bet štai užvakar prikrito snaigių. Kaip tik per šventes. Galima teigti, kad vasario 16-oji šiemet buvo nuostabesnė ir gražesnė už Kalėdas ar Naujuosius metus. Kažkaip keista švęsti Kalėdas ar Naujuosius ant asfalto, plikos žemės su nušiurusiais rudais žolės kuokšteliais, ar miške be sniego. Juk nuo seno šios šventės asocijuojasi su pusnimis, girgždančiu sniegu, lempele apšarmojusiame trobos lange. O šiais laikais… išeini ant asfalto, pašaudai fejerverkų ir namo. Ryte atsikeli, o šiukšlių pilnas kiemas ir visos jos neapsnigtos – akis bado.
Šiemet vasario 16-oji buvo kaip niekad smagi. Tikra šventė. Manau artimoje ateityje ji bus labiau laukiama ir labiau švenčiama nei didžiosios žiemos šventės. Galbūt ir kovo 11-oji ateis į madą. Valstybingumas ant bangos. O viskas dėl vieno paprasto dalyko – sniego.
Keičiasi švenčių reikšmė, keičiasi pačios šventės, keičiasi tradicijos. Mama pasakojo, kad darželyje visi susiėmę už galvos. Reikia ugdyti jaunąją kartą, mokyti juos senų tradicijų, papročių… Reikia juk į ataskaitas mokytojoms parašyti, kad organizavo Užgavėnių šventimą, kad moko vaikus gerbti tautos praeitį, tradicijas. Bet štai problema – „Žiema žiema, bėk iš kiema”, o vaikai sako: „Mokytoja, sniego nėr, žiemos nėr, ko mes ją lauk varysim. Kvaili tie senovės lietuviai ir kvailos tradicijos. Nesimokysim.” Vaikų neapgausi. Į ataskaitą gali parašyti – valdžia tiki tuo, ką parašai ataskaitoje, bet vaikų neapgausi, jie mato kaip yra iš tikrųjų. Sniego juk nėra. Na ir kas, kad ataskaitoje parašyta, jog jis yra.

Pasnigo

O šiom dienom pasnigo. Štai einu šiandien, prisnigę, gražu. Sniegas vakar girgždėjo, šiandien negirgžda. Bet vis tiek smagu. Sakoma, kad eskimai skiria 30 sniego atspalvių. Nežinau ar čia juoktis, ar verkti, bet savotiškai gaila man tų eskimų, o galbūt gaila mūsų civilizacijos dar labiau. Eskimai turi vieną vienintelę sniego spalvą – baltą. Ir joje įžvelgia 30 atspalvių. Vargšeliai eskimai, tik vienos spalvos sniegą turi. Pas mus mieste gi yra įvairių spalvų sniego: balto, pilko, rudo, geltono… Daugiausia pilko ir rudo. Ir kaip dabar vaikus mokyti mokyklose, kad sniegas yra baltos spalvos, jei jie išeina į kiemą ir mato, kad jis rudas, pilkas?
O atspalvių, žmogau, begalybė – nuo šviesiai rudo, kur žmogus tik vieną kartą praėjo iki tamsiai rudo – arčiausiai smėliu barstomos gatvės. Jei barstoma druska, tai sniegas įgyja pilkų atspalvių. Gatvėse susimaišo pilka ir ruda ir galima pastebėti dar įvairesnių spalvinių šedevrų.
Viena vertus tai yra gerai, nes mūsų civilizacija yra turtingesnė. Mes turime spalvotą sniegą, o eskimai tik vienspalvį. Tačiau kita vertus blogai – kas iš to spalvoto sniego jei jis nevalgomas?
Pasaulis pilnas stebuklų. Į sniegą prideda valgomo dalyko – druskos ir jis jau tampa nebevalgomas.

Tinginio sniegas

Visgi tinginio sniegas yra baltas. Na, kokia mums nauda iš nevalgomo sniego? Jokios. O, be to, norint nuspalvinti sniegą rudai ar pilkai juk reikia įdėti daug daug darbo. Vežti, barstyti, uždirbti benzinui… Ne. Sniegas turi būti baltas – ir pavalgei, ir atsigėrei.
Tinginiai yra tikrieji tradicijų saugotojai ir puoselėtojai. Jei tinginiai valdytų pasaulį, tai visas sniegas būtų baltas. Kaip senovėje. O jei nebūtume jo nudažę, tai nebūtume ir žiemos įžeidę. Tai nebūtų ji ir pasitraukus nuo mūsų.
Ir štai išryškėjo dar vienas gerasis tinginio sniego aspektas – nuo ne tinginių žiema traukiasi palikdama tik pliką žemę, o tinginio sniegas jau vien tuo geras, kad jis YRA!

Balto sniego mylėtojų asociacija

Netrukus turėtų atsirasti „Balto sniego mylėtojų” asociacija. Žmonės bursis į šią organizaciją ir reikalaus iš valdžios, kad balto sniego būtų kuo daugiau. Iš pradžių jie pasigamins daug plakatų su užrašais: „Grąžinkite mums baltą sniegą!”, „Spalvotas sniegas valdininkams, baltas sniegas mums!”, „Išnaikinot baltąsias meškas, o dabar norit išnaikinti baltą sniegą”. Vėliau jie užsiims subtilesniu valdžios spaudimu – lobizmu. O galiausiai vienas kitas iš šios asociacijos viršūnės prasimuš į valdžią, o organizacija bus nebereikalinga ir po truputį nunyks. Liks tik ant balto popieriaus. Tie, kur prasimuš į valdžią, iš pradžių dar bandys daryti, kad sniegas būtų baltas. Bandys pirkti specialių dažų, kad nudažytų tą sniegą, bet pastebėję, jog valdžioje dirbti nereikia, jie greitai aprims ir užmigs giliu žiemos miegu. Vėlgi paradoksas – kuo mažiau žiemos, tuo valdininkai kiečiau užmiega giliu žiemos miegu.
Nemanykite, kad šią asociaciją įsteigs tinginiai. Tinginiai juk tingėtų tai daryti. Tinginiai žino, kad norint balto sniego reikia tiesiog nieko nedaryti. Nieko nedaryk ir sniegas bus baltas. Nes tokia yra jo natūrali spalva. Natūralus gyvenimo būdas, t. y. tingėjimas, veda prie natūralios aplinkos, t. y. balto sniego.
O dirbtinė sistema šią dirbtinę problemą bando išspręsti dirbtiniu būdu. Ji nudažo sniegą rudai ir pilkai, o po to ieško būdų kaip nudažyti sniegą balta spalva, kad jis kuo labiau būtų panašus į natūralų sniegą. Argi ne kvaila? Kad ir nudažysime baltai, juk vis tiek jis bus NEVALGOMAS!

Kad sniego būtų daugiau…

Todėl dar kartą kartoju: nusiraminkite, nieko daryti nereikia, pasaulį reikia gelbėti tik nuo pasaulio gelbėtojų. Mums tereikia pasirūpinti vienu vieninteliu reikšmingu šioje žemėje žmogumi, t. y. savimi. Pagalvokite kaip būtų gerai, kad kiekvienas rūpintųsi tik savimi ir nesikištų į kitų reikalus. Niekas nebarstytų kelių, kad mes nepaslystume, niekas nesiurbtų naftos tam, kad atvežtų mums nekokybiškų prekių iš Kinijos, niekas nesirūpintų, kad mus reikia apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų, niekas nesiųstų mums mokesčių lapelių ir nereikalautų, kad mes eitume į darbą tam, kad susimokėtume tuos mokesčius… Jei niekas nesikištų į kitų gyvenimus, tai sniego turėtume iki kelių, o gal ir aukščiau. Užpustyti sau ramiai vartytumėmės ant šiltos krosnies, kartais pas kaimynus nueitume pasižmonėti ir laimingai sau gyventume. Viskas kuo mums reikia pasirūpinti yra mes patys.
Tik nepainiokite to su egoizmu. Egoizmas reiškia: „man man man ir man”, o tinginio rūpinimasis savimi reiškia: „norėdamas išgelbėti pasaulį, išgelbėk save”.

Iš tingėjimo filosofijos ciklo:
www.blogas.lt/laimiszmuida