Šių metų pradžioje Europos Komisija (EK) dar kartą patvirtino, jog nuo 2012 metų Europos Sąjungos (ES) šalių paukštynuose vištos dedeklės turės būti laikomos kitaip nei anksčiau. Pagal naujas taisykles gardai privalės būti pakeisti į „praturtintus“ arba pasirenkamas kitoks auginimo būdas. „Praturtintuose“ narvuose vištoms bus skirta šiek tiek daugiau vietos nei dabartiniuose paprastuose, taip pat joms bus įrengtas „lizdas“, „lakta“ ir „vieta kapstytis“. Kaip teigiama EK ataskaitoje, visa tai daroma siekiant pagerinti gyvūnų gerovę ir sumažinti jų sergamumą bei mirtingumą nuo ligų.
Linas Didvalis
LinasD(eta)gmail.com
Kaip ir reikėjo tikėtis, nauji reikalavimai sulaukė paukštynų savininkų pasipriešinimo, teiginių, kad tai padidins jų išlaidas bei sumažins tarptautinį konkurencingumą. Atlikus papildomus ekonominius ir sociologinius tyrimus paaiškėjo, jog tai mažai tikėtina: kiaušiniai pabrangs vos 1 euro centu, o žmonės pasiruošę tokią kainą mokėti. Tad kiaušinių verslas, anot EK, ir toliau klestės.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad naujomis vištų laikymo sąlygomis gali džiaugtis visi – daugiau vietos gavusios dedeklės, jų augintojai, naujų gardų gamintojai ir galiausiai kiaušinių valgytojai. Bet ar tikrai taip?
Pirmiausia pažvelkime į patį „praturtintą narvą“. Jame kiekvienai vištai bus skirta 9 % daugiau vietos nei anksčiau: 600 cm2 vietoje buvusių 550 cm2 (A4 lapo plotas yra 620 cm2). Narve atsiras ir „lakta“ – kelis centimetrus nuo gardo apačios pakeltas vamzdis, bei „lizdas“ – atitvertas kampelis, kur višta galėtų dėti kiaušinius atskirai nuo kitų paukščių. Taip pat dalį gardo pagrindo privaloma padengti medžiaga, kuri leistų vištai kapstytis. Dėl atsiradusios „laktos“ padidės ir narvo aukštis – nuo dabar leistinų 40 cm iki 45 cm.
Visi šie „pagerinimai“ atsirado dėl 1996 metais ES sudaryto mokslininkų ir veterinarų komiteto atlikto tyrimo, kurio išvadose teigiama: „vištos turi stiprų poreikį dėti kiaušinius lizde“, „vištos turi stiprų poreikį kapstyti žemę ir maudytis dulkėse“ bei „vištos turi stiprų poreikį tupėti ant šakos ar laktos, ypač naktį“. Ta pati komisija rimtai sukritikavo dabartinius narvus, pripažindama juos neatitinkančiais gyvūnų gerovės reikalavimų. Po trejų metų atsižvelgus į ekspertų pasiūlymus buvo priimtas sprendimas dabartinius narvus keisti į „praturtintus“. EK savo pranešimuose visada pabrėžia, kad taip keliama gyvūnų gerovė ir kad ES žemės ūkyje tai yra vienas iš prioritetų.
Bet ar tai tikrai pagerins vištų gyvenimą? Pamačius, kaip šie narvai atrodo realybėje, kyla abejonių. Ar vištos juose „laimingos“? Juk jos ir toliau sugrūstos į mažą plotą, „lizdas“ tėra plastiko užuolaidomis atitvertas narvo kampelis, „lakta“ – metalinis vamzdis, o vieta kapstytis – plastikinė žolės imitacija. Tokie „pagerinimai“ sulaukė nemažai kritikos iš įvairių gyvūnais besirūpinančių organizacijų, kurių manymu tai nė trupučio neprisideda prie gerovės kėlimo, o tėra tik nevykęs bandymas imituoti paukščiams reikalingas sąlygas. Kaip ir anksčiau, vištos tokiuose narvuose praleis visą savo gyvenimą, neturės pakankamai vietos net išskleisti sparnams, niekada neišvys saulės šviesos ir bus išvežamos į skerdyklą sulaukusios vienerių metų amžiaus.
Tai, ką matote nuotraukose yra vadinama dideliu vištų gerovės pasiekimu.
Vis dėlto toks narvų „pagerinimas“ gali suveikti kaip vartotojų sąžinės nuraminimas – kažkas juk daroma ir vištos turi keliais kvadratiniais centimetrais daugiau vietos nei laikomos JAV, Australijoje ar kitų šalių paukštynuose. Be to, pats žodis „praturtintas narvas“ nuteikia, jog tai geriau nei buvo anksčiau. Tačiau ar tai ką keičia iš esmės ir ar tokiu būdu ES tikrai sumažina kančias, kurias žmonės sukelia gyvūnams? Akivaizdu, kad ne. Nuo tokio „pagerinimo“ nei sumažėja išnaudojamų vištų kančios, nei jų skaičius. Žmonės jas ir toliau laiko kaip kiaušinius ar mėsą gaminančias „mašinas“. Net ir „pagerintas“ vištų išnaudojimas išlieka problema, nesvarbu, ar į jį mes žvelgsime iš gyvūnų gerovės pozicijų, ar akcentuodami gyvūnų teises.
Jeigu yra problema, turi būti ir sprendimas. Jeigu jums rūpi gyvūnai ir nenorite prisidėti prie jų žudymo ar skausmo sukėlimo – nebepirkite, nevartokite gyvūninių produktų. Visa pramonė, įskaitant ir paukštininkystę, išsilaiko vartotojų dėka, kurie skatina tolimesnę gamybą kasdien ją remdami savo pinigais. Kiaušiniai ar vištiena (bei kiti gyvūniniai produktai) nėra gyvybiškai būtini žmogui ir kiekvienas iš mūsų gali nesunkiai jų atsisakyti. Jeigu manot, jog sunku tai padaryti iš karto, po truputį mažinkite šių produktų kiekį savo mityboje, kol net nepastebėsite, jog jų pasigendate. Tik tapę veganais ir neremdami gyvūnų išnaudojimo galėsime būti tikri, kad iš esmės išsprendžiame šią problemą.
Daugiau informacijos apie veganišką gyvenimo būdą rasite svetainėje www.gyvūnųteisės.lt
Austrijos aktyvistų nuotraukos, www.vgt.at