Lietuvoje danai ketina auginti šimtus tūkstančių kiaulių, o jų srutas – laistyti aplinkinių ūkininkų laukuose
Aldona Kvedarienė, „Valstiečių laikraščio“ žurnalistė
Kiaulininkyste besiverčianti Danijos kapitalo įmonė „Saerimner“ savo verslą ketina plėsti Lietuvoje. Čia ji augins kiaules, o jų srutas laistys aplinkiniuose laukuose. Pakruojo rajono savivaldybės taryba jau leido trims projekto įmonėms rengti kiaulininkystės kompleksų statybos detaliuosius planus. Pagal juos Pakruojo rajone netrukus turėtų atsirasti trys kompleksai, kurių kiekviename danams būtų auginama po 21 tūkst. kiaulių.
Vienas jų – šalia urbanistinio paminklo – Rozalimo miestelio. Jo gyventojai prieš danų kiaules pradėjo rinkti parašus.
Pradėjo detaliuosius planus
Pakruojo rajono meras Saulius Gegieckas „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, jog rajono taryba jau pavedė uždarosioms akcinėms bendrovėms UAB „Sofita“, „Oltas“ bei „Dastina“ parengti detaliuosius planus, pagal kuriuos rajone bus statomi trys kiaulininkystės kompleksai. Du – Klovainių seniūnijoje, Palašmenio ir Siečių kaimuose, ir vienas – Rozalimo seniūnijoje, Dulkiškių kaime. Šiuos kompleksus statysis Danijos kapitalo įmonė „Saerimner“. Ši bendrovė Danijoje verčiasi kiaulininkyste, todėl šį verslą ji ketina perkelti ir į Lietuvą.
Pakruojo rajono savivaldybei UAB „Saerimner“ pateikė projektą „Nuo nujunkytų paršelių iki gatavos produkcijos“. Jame bendrovė skelbia, jog planuojanti įrengti naujas fermas, kur „nujunkyti paršeliai būtų auginami iki išvežimo į skerdyklą (nuo 8 iki 110 kg gyvojo svorio). Kiekvienoje fermoje, kaip skelbiama šiame projekte, įrengiamas pašarų gamybos cechas. Į fermos kompleksą įeina 3 kiaulidės, kiekvienoje jų – po 7 tūkst. vietų garduose ir 10 tūkst. kub. metrų srutų rezervuaras, kuriame mėšlas praskiedžiamas lietaus vandeniu. Nepaisant to, kad mėšlo pašalinimas skystuoju būdu Europoje laikomas neekologiškiausiu, danų bendrovė deklaruoja, jog jos tikslas Lietuvoje „įkurti modernų, produktyviai ir pelningai dirbantį kiaulininkystės kompleksą, kuris visiškai atitiktų Lietuvos Respublikos ir ES aplinkosaugos reikalavimus bei didelius standartus“.
Kiaulidės šalia smaragdo
Nors dar neatlikta jokio poveikio aplinkai vertinimo, prieš Kalėdas Rozalimo gyventojai buvo pakviesti į susirinkimą pasakyti savo nuomonės dėl 6 tūkst. vietų kiaulidžių statybos su 10 tūkst. kub. metrų srutų rezervuaru, danų vadinamu lagūna. Į susirinkimą atėjo 39 gyventojai. „Prieš komplekso statybą pakilo tik viena ranka“, – džiaugėsi rajono meras. Ir toji pati – mokytojos Genovaitės Valčiukienės.
Ne taip dar seniai G.Valčiukienė kovojo (neleido jo net retinti) už Rozalimo miško parką ir jį iškovojo. Iš pradžių į šį jos kategorišką reikalavimą skeptiškai žiūrėję net miškininkai ir aplinkosaugininkai vėliau ją sveikino, o Lietuvos žalieji G.Valčiukienei įteikė balto marmuro angelą.
Rozalimo pušynas yra retenybė visoje Vidurio lygumoje, o Pakruojo rajone – tik vienas vienintelis toks. Gamtosaugininkai jame stebi itin retų ir saugotinų paukščių bei augalų ir Rozalimo pušyną vadina tiesiog smaragdu. Dabar už dviejų šimtų metrų nuo šio smaragdo planuojama statyti kiaulides danų kiaulėms.
G.Valčiukienė vėl išėjo rinkti gyventojų parašų. Surinko 80.
Danams apsimoka
„Troba būdavo pilna smarvės ir musių – durų net atidaryti negalėjome“, – Vanda ir Antanas Vaidotai dar nespėjo pamiršti, kaip gyveno, kai netoli tos vietos, kur dabar bus statomos kiaulidės danų kiaulėms, sovietmečiu stovėjo karvidės. Tad Vaidotų niekas neįtikins, kad danų kiaulės mažiau smirda už sovietų karves. „Jeigu tiek gyvulių vienoje vietoje…“ – neabejojo jie.
Pagal rajono savivaldybei danų pateiktą projektą bendrovė kiekviename komplekse planuoja auginti po 21 tūkst. kiaulių. Vadinasi, mažiausiai jų bus 60 tūkst. Tiek, kiek panašiai, rajono statistikos duomenimis, sovietmečiu buvo auginama visame Pakruojo rajone. Vėliau kiaulių mažėjo – iš kiaulininkystės neišgyveno nei žemės ūkio bendrovės, nei ūkininkai. Dabar dar nebankrutavusiose bendrovėse bei ūkininkų ūkiuose, rajono statistikos duomenimis, tėra apie 17 tūkst. kiaulių. Tad kyla klausimas: kodėl lietuvių žemdirbiui kiaules auginti neapsimokėjo, o danams apsimokės?
„To ir aš danų klausiau, kai tik jie pirmą kartą čia pasirodė. Priežastis – labai paprasta: mūsų ūkininkas neturi tokių investicijų“, – paaiškino S.Gegieckas.
„Tai kur tas SAPARD? Kur kiti žadėti Europos pinigai?“- Marija Daraškevičienė iš Rozalimo pataikė į dešimtuką.
Duos darbo ir duonos
Pakruojo rajono meras neslėpė, jog šie trys Danijos kapitalo įmonės kiaulininkystės kompleksai – tik pradžia. Pasak jo, jeigu danai, kaip žada, laikysis visų reikalavimų, jiems bus leidžiama ir toliau plėsti verslą rajone. Ateityje „Saerimner“ planuoja pastatyti 11 tokių kompleksų. Vadinasi, rajone turėtų kriuktelėti 150 tūkst. kiaulių. Tačiau tokia didelė kiaulių koncentracija rajone jo šeimininko nebaugino. Atvirkščiai – rajono meras S.Gegieckas džiaugėsi, jog ir į Pakruojį ateina užsienio investicijos. Vienuolikos kompleksų vertė – 37 milijonai litų. Tai – vos ne visų metų rajono biudžetas.
Tačiau nuo to, kad Pakruojo žemėje stovės danų kapitalo kiaulidės, rajonas netaps turtingesnis. Paklaustas, kaip šias investicijas realiai jaus jo gyventojai, meras S.Gegieckas atsakė, jog jie gaus darbo, už kurį bus mokamas nemažas atlyginimas. „Vidutinis darbo užmokestis danų įmonėje – 800 litų į rankas. Kai Pakruojyje darbo užmokesčio vidurkis – 760 litų ant popieriaus“, – meras, matyt, kaip ir danai, pradėję su juo derybas, taikė į skaudžiausią šiuo metu lietuviui tašką. Bet antruoju sakiniu, kaip sakoma, prašovė pro šikšnelę: „ Ir dar plius – nemokamas maitinimas“. Kam šiandien kaime reikia nemokamo maitinimo? Ir kiek Lietuvos kaimiečių danai žada taip pamaitinti? „Pavyzdžiui, planuojamame statyti komplekse prie Rozalimo galės dirbti apie 15 miestelio gyventojų“, – atsakė meras. Tačiau jis negalėjo atsakyti, kiek ūkininkų Lietuvoje praras pragyvenimo šaltinį, kai jų kiaules turėdami pakankamai investicijų auginti perims danai.
Jie davė žodį, kad neužims tik grūdų augintojų rinkos. Atvirkščiai, grūdus jie iš vietinių gyventojų supirksią. O jiems už dyką dar ir laukus srutomis patręšią.
Srutas gers lietuvių žemė
Dėl tų laistomų srutų labiausiai ir sunerimo Lietuvos žalieji.
Mokslo jau įrodyta, kad srutos, ypač plaunamos iš didelės koncentracijos kompleksų (o kaip tik tokius danai ir rengiasi statyti Lietuvoje), turi apie 400 pavojingų komponentų: sunkiųjų metalų, antibiotikų, hormonų, pesticidų bei dešimtis įvairių ligas sukeliančių mikrobų ir virusų.
„Patekusios į žemę, jos su lietumi neišvengiamai nusiplaus į mūsų upes ir upelius, pateks ir į gruntinius vandenis“, – Lietuvos žaliųjų pirmininkas Rimantas Braziulis pirmiau mūsų atskubėjo į Pakruojį. Tačiau Danijos kapitalo įmonės „Saerimner“ atstovas Lietuvoje Vaidotas Židanavičius „Valstiečių laikraščio“ žurnalistams, tik įvažiavus į Pakruojį, pranešė, jog susitikti neturėsiąs galimybės – iš Pakruojo jis išvyksta į Šiaulius. Tad teko patiems spėlioti, kur dėsis danų kiaulių srutos.
„Modernia technika jie jas įterps į žemę“, – už danus garantavo rajono meras.
Į kieno žemę? „Į aplinkinių ūkininkų. Jie sudarys su jais sutartis, veltui atveš srutas ir tręš jų laukus“, – meras matė ir čia danų teikiamą naudą.
„Ar sutiktumėte, kad Jūsų žemė būtų tręšiama srutomis?“ – „Valstiečių laikraštis“ paklausė visai kaimynystėje būsiančio komplekso gyvenančią ir 26 ha nuosavos žemės turinčią Stasę Ramanauskienę. „Tai jei neišdegintų“, – dvejojo ji. Teoriškai nustatyta, kad viena kiaulė per metus vidutiniškai pagamina 5 kubus skysto mėšlo. Tai jei tikrai danai, kaip žada, augins 150 tūkst. kiaulių, nesunku apskaičiuoti, kad srutų per metus susikaups 700 tūkst. kubų. Vos ne milijonas! Kur jos dėsis?
Lietuvos žemės ūkio universiteto Aplinkos instituto docentas Juozas Pekarskis Lietuvos žaliesiems paaiškino, jog į 1 ha galėtų tilpti tik 14 kiaulių mėšlas. Vadinasi, 150 tūkst. kiaulių reikės 11 tūkst. ha žemės. Ar Pakruojyje jos tiek danų kiaulėms atsiras?
Pakruojyje nedvoks
„Tai, ar visų reikiamų normų bus laikomasi, bus kam tikrinti. Mūsų Aplinkos apsaugos agentūra – labai griežta“, – S.Gegieckas ramino mus, kad danai neužterš Pakruojo nei žemės, nei oro. Kad tuo įsitikintume, siūlė nuvažiuoti į Ignalinos rajoną, kur ta pati danų bendrovė jau kelerius metus augina kiaules. Arba – į netoliese esantį „Mūšos“ kompleksą, kuriame jie jau apie metus augina mažus – iki 8 kg paršelius. „Būtinai nuvažiuokite. „Mūša“ – tik už 10 kilometrų Linkuvos link“, – primygtinai mus ragino meras. „Kol danų nebuvo, ten dvokė iš tolo, o dabar – jokio kvapo“, – tikino jis.
Nuvažiavome. Prie „Mūšos“ vartų mus pasitiko sargybinis. Su kažkuo ilgai derinęs leidimus, pasakė, jog mums ekskursijai vadovauti norėtų pats komplekso vadovas, bet kadangi jis dabar išvykęs, galimybių ekskursijai nėra. Tiesą sakant, nelabai ir tikėjomės, jog būsime, kaip įprasta, įleisti į kompleksą. Kompleksas – privatus. Ir dar jis – ne lietuvių, o danų.
Kazitiškis dūsta
Tad nebebuvo prasmės belstis ir į kitą Lietuvos galą – Ignalinos rajoną, Kazitiškio seniūniją, kurios teritorijoje – Rupinskų kaime danai jau kelerius metus augina kiaules. Pakalbinome tik Kazitiškio seniūną Drąsutį Jelinską. „Gauname nemažai aplinkinių gyventojų skundų“, – neslėpė jis.
Pasak seniūno, šalia komplekso gyvenantys žmonės kenčia nuo jo smarvės, o kai srutas ima vežti į laukus, – ir aplinkinių kaimų gyventojai. Paklaustas, į kieno žemę danai laisto srutas, seniūnas atsakė, jog jie tam turi išsinuomoję 500 ha. Paklaustas, ką šioje žemėje jie augina, D.Jelinskas atsakė: „Nieko neaugina, ką Dievas duoda, tas ten ir auga“.
„Ponia, kai oras drėgnas, tai negalime nei durų, nei langų atsidaryti“, – skundėsi arčiausiai komplekso gyvenantis Pranas Kazėnas. Paklaustas, ar apie tai jis kam nors sakė, P.Kazėnas patvirtino, jog ne vieną kartą kreipėsi ir į seniūniją, ir į gamtos apsaugos specialistus. „Pasakė man, kad eičiau pas danus. Neinu, nes nieko jiems nepadarysiu – jie labai turtingi“, – sakė Rupinskų kaimo gyventojas.
Paklaustas, ar už sudarytus nepatogumus danai kompensuoja vietiniams gyventojams, Kazitiškio seniūnas atsakė, jog jokių kompensacijų jie negauna.
Kompensacijas gauna danai. Europos Sąjungos išmokas už nuomojamą žemę. Po 123 litus už 1 ha ir dar priedo po 260 litų už nenašias žemes. Taigi!
Danijoje reikia žemės
Lietuvos žalieji pakalbino ir savo kolegas Danijoje, UAB „Saerimner“ tėvynėje, kur ji taip pat augina kiaules. Danijos žaliųjų atstovas Jakobsas Sorensenas atsakė diplomatiškai: dėl srutų visada kyla pavojus aplinkai, užteršiami paviršiaus ir gruntiniai vandenys, juose didėja nitratų kiekiai, mažėja deguonies, nyksta augalai. Tačiau danai lietuviams dar ir apie kitką pasufleravo: Danijos įstatymai reikalauja, jog laikant kiaules būtina turėti ir atitinkamą kiekį žemės. Dalis jos būtinai turi būti nuosava. „Štai, rašo Danijos žalieji, 3600 kiaulių reikia 71 ha, iš jos 18 ha – nuosavos, 9 tūkst. kiaulių – 147 ha, iš jos 64 ha – nuosavos. O jei daugiau tų kiaulių nei 9 tūkst., tai visa žemė turi būti privati. 14,4 tūkst. kiaulių reikia jos turėti 235 ha“, – citavo kolegų iš Danijos laišką Lietuvos žaliųjų lyderis.
Tai kaip Lietuvoje kuriasi danai, jei užsieniečiams žemė dar neparduodama? „Žemė – ne mūsų reikalas“, – „Valstiečių laikraščiui“ atsakė Pakruojo rajono meras. „Štai čia nurodyti kadastro numeriai – ieškokite, kieno tai žemė“, – patarė jis mums. Ieškoti nieko nereikėjo. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendime buvo juodu ant balto parašyta: „Leisti UAB „Dastina“ užsakyti kiaulių komplekso statybai detalųjį planą Pakruojo r., Rozalimo sen., Dulkiškių k., Šiaulių apskrities viršininko administracijos patikėjimo teise valdomoje žemėje.“
Žalioji Lietuva NR. 2 (226), 2005 sausis