­Lie­tu­vo­je da­nai ke­ti­na au­gin­ti šim­tus tūks­tan­čių kiau­lių, o jų sru­tas – lais­ty­ti ap­lin­ki­nių ūki­nin­kų lau­kuo­se

 Aldona Kvedarienė, „Valstiečių laikraščio“ žurnalistė

Kiau­li­nin­kys­te be­si­ver­čian­ti Da­ni­jos ka­pi­ta­lo įmo­nė „Sa­e­rim­ner“ sa­vo ver­slą ke­ti­na plės­ti Lie­tu­vo­je. Čia ji au­gins kiau­les, o jų sru­tas lais­tys ap­lin­ki­niuo­se lau­kuose. Pa­kruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba jau lei­do trims pro­jek­to įmo­nėms reng­ti kiau­li­nin­kys­tės kom­plek­sų sta­ty­bos de­ta­liuo­sius pla­nus. Pa­gal juos Pa­kruo­jo ra­jo­ne ne­tru­kus tu­rė­tų at­si­ras­ti trys kom­plek­sai, ku­rių kiek­vie­na­me da­nams bū­tų au­gi­na­ma po 21 tūkst. kiau­lių.

Vie­nas jų – ša­lia ur­ba­nis­ti­nio pa­min­klo – Ro­za­li­mo mies­te­lio. Jo gy­ven­to­jai prieš da­nų kiau­les pra­dė­jo rink­ti pa­rašus.

Pra­dė­jo de­ta­liuo­sius pla­nus

Pa­kruo­jo ra­jo­no me­ras Sau­lius Ge­giec­kas „Vals­tie­čių laik­raš­čiui“ pa­tvir­ti­no, jog ra­jo­no ta­ry­ba jau pa­ve­dė už­da­ro­sioms ak­ci­nėms ben­dro­vėms UAB „So­fi­ta“, „Ol­tas“ bei „Das­ti­na“ pa­reng­ti de­ta­liuo­sius pla­nus, pa­gal ku­riuos ra­jo­ne bus sta­to­mi trys kiau­lininkystės kom­plek­sai. Du – Klo­vai­nių se­niū­ni­jo­je, Pa­laš­me­nio ir Sie­čių kai­muo­se, ir vie­nas – Ro­za­li­mo se­niū­ni­jo­je, Dul­kiš­kių kai­me. Šiuos komp­lek­sus sta­ty­sis Da­ni­jos ka­pi­ta­lo įmo­nė „Sa­e­rim­ner“. Ši ben­dro­vė Da­ni­jo­je ver­čia­si kiau­li­nin­kys­te, to­dėl šį ver­slą ji ke­ti­na per­kel­ti ir į Lie­tu­vą.

Pa­kruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei UAB „Sa­e­rim­ner“ pa­tei­kė pro­jek­tą „Nuo nu­jun­ky­tų par­še­lių iki ga­ta­vos pro­duk­ci­jos“. Ja­me ben­dro­vė skel­bia, jog pla­nuo­jan­ti įreng­ti nau­jas fer­mas, kur „nu­jun­ky­ti par­še­liai bū­tų au­gi­na­mi iki iš­ve­ži­mo į sker­dyk­lą (nuo 8 iki 110 kg gy­vo­jo svo­rio). Kiek­vie­no­je fer­mo­je, kaip skel­bia­ma šia­me pro­jek­te, įren­gia­mas pa­ša­rų ga­my­bos ce­chas. Į fer­mos kom­plek­są įei­na 3 kiau­li­dės, kiek­vie­no­je jų – po 7 tūkst. vie­tų gar­duo­se ir 10 tūkst. kub. met­rų sru­tų re­zer­vu­a­ras, ku­ria­me mėš­las pra­skie­džia­mas lie­taus van­de­niu. Ne­pai­sant to, kad mėš­lo pa­ša­li­ni­mas skys­tuo­ju bū­du Eu­ro­po­je lai­ko­mas ne­eko­lo­giš­kiau­siu, da­nų ben­dro­vė de­kla­ruo­ja, jog jos tiks­las Lie­tu­vo­je „įkur­ti mo­der­nų, pro­duk­ty­viai ir pel­nin­gai dir­ban­tį kiau­li­nin­kys­tės kom­plek­są, ku­ris vi­siš­kai ati­tik­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir ES ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vi­mus bei di­de­lius stan­dar­tus“.

Kiau­li­dės ša­lia sma­rag­do

Nors dar ne­at­lik­ta jo­kio po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo, prieš Ka­lė­das Ro­za­li­mo gy­ven­to­jai bu­vo pa­kvies­ti į su­si­rin­ki­mą pa­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nės dėl 6 tūkst. vietų kiaulidžių sta­ty­bos su 10 tūkst. kub. met­rų sru­tų re­zer­vu­a­ru, da­nų va­di­na­mu la­gū­na. Į su­si­rin­ki­mą at­ėjo 39 gy­ven­to­jai. „Prieš kom­plek­so sta­ty­bą pa­ki­lo tik vie­na ran­ka“, – džiau­gė­si ra­jo­no me­ras. Ir to­ji pa­ti – mo­ky­to­jos Ge­no­vai­tės Val­čiu­kie­nės.

Ne taip dar se­niai G.Val­čiu­kie­nė ko­vo­jo (ne­lei­do jo net re­tin­ti) už Ro­za­li­mo miš­ko par­ką ir jį iš­ko­vo­jo. Iš pra­džių į šį jos ka­te­go­riš­ką rei­ka­la­vi­mą skep­tiš­kai žiū­rė­ję net miš­ki­nin­kai ir ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai vė­liau ją svei­ki­no, o Lie­tu­vos ža­lie­ji G.Val­čiu­kie­nei įtei­kė bal­to mar­mu­ro an­ge­lą.

Ro­za­li­mo pu­šy­nas yra re­te­ny­bė vi­so­je Vi­du­rio ly­gu­mo­je, o Pak­ruo­jo ra­jo­ne – tik vie­nas vie­nin­te­lis toks. Gam­to­sau­gi­nin­kai ja­me ste­bi itin re­tų ir sau­go­ti­nų paukš­čių bei au­ga­lų ir Ro­za­li­mo pu­šy­ną va­di­na tie­siog sma­rag­du. Da­bar už dvie­jų šim­tų met­rų nuo šio sma­rag­do pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti kiau­li­des da­nų kiau­lėms.

G.Val­čiu­kie­nė vėl iš­ėjo rink­ti gy­ven­to­jų pa­ra­šų. Su­rin­ko 80.

Da­nams ap­si­mo­ka

„Tro­ba bū­da­vo pil­na smar­vės ir mu­sių – du­rų net ati­da­ry­ti ne­ga­lė­jo­me“, – Van­da ir An­ta­nas Vai­do­tai dar ne­spė­jo pa­mirš­ti, kaip gy­ve­no, kai ne­to­li tos vie­tos, kur da­bar bus sta­to­mos kiau­li­dės da­nų kiau­lėms, so­viet­me­čiu sto­vė­jo kar­vi­dės. Tad Vai­do­tų nie­kas ne­įti­kins, kad da­nų kiau­lės ma­žiau smir­da už so­vie­tų kar­ves. „Jei­gu tiek gy­vu­lių vie­no­je vie­to­je…“ – ne­abe­jo­jo jie.

Pa­gal ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei da­nų pa­teik­tą pro­jek­tą ben­dro­vė kiek­vie­na­me kom­plek­se pla­nuo­ja au­gin­ti po 21 tūkst. kiau­lių. Va­di­na­si, ma­žiau­siai jų bus 60 tūkst. Tiek, kiek pa­našiai, ra­jo­no sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, so­viet­me­čiu bu­vo au­gi­na­ma vi­sa­me Pa­kruo­jo ra­jo­ne. Vė­liau kiau­lių ma­žė­jo – iš kiau­li­nin­kys­tės ne­iš­gy­ve­no nei že­mės ūkio ben­dro­vės, nei ūki­nin­kai. Da­bar dar ne­ban­kru­ta­vu­sio­se ben­dro­vė­se bei ūki­nin­kų ūkiuo­se, ra­jo­no sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, tė­ra apie 17 tūkst. kiau­lių. Tad ky­la klau­si­mas: ko­dėl lie­tu­vių žem­dir­biui kiau­les au­gin­ti ne­ap­si­mo­kė­jo, o da­nams ap­si­mo­kės?

„To ir aš da­nų klau­siau, kai tik jie pir­mą kar­tą čia pa­si­ro­dė. Prie­žas­tis – la­bai pa­pras­ta: mū­sų ūki­nin­kas ne­tu­ri to­kių in­ves­ti­ci­jų“, – pa­aiš­ki­no S.Ge­giec­kas.

„Tai kur tas SAPARD? Kur ki­ti ža­dė­ti Eu­ro­pos pi­ni­gai?“- Ma­ri­ja Da­raš­ke­vi­čie­nė iš Rozalimo pa­tai­kė į de­šim­tu­ką.

Duos dar­bo ir duo­nos

Pa­kruo­jo ra­jo­no me­ras ne­slė­pė, jog šie trys Da­ni­jos ka­pi­ta­lo įmo­nės kiau­lininkystės kom­plek­sai – tik pra­džia. Pa­sak jo, jei­gu da­nai, kaip ža­da, lai­ky­sis vi­sų rei­ka­la­vi­mų, jiems bus lei­džia­ma ir to­liau plės­ti ver­slą ra­jo­ne. At­ei­ty­je „Sa­e­rim­ner“ pla­nuo­ja pa­sta­ty­ti 11 to­kių kom­plek­sų. Va­di­na­si, ra­jo­ne tu­rė­tų kriuk­te­lė­ti 150 tūkst. kiau­lių. Ta­čiau to­kia di­de­lė kiau­lių kon­cen­tra­ci­ja ra­jo­ne jo šei­mi­nin­ko ne­bau­gi­no. At­virkš­čiai – ra­jo­no me­ras S.Ge­giec­kas džiau­gė­si, jog ir į Pakruo­jį at­ei­na už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos. Vie­nuo­li­kos kom­plek­sų ver­tė – 37 mi­li­jo­nai li­tų. Tai – vos ne vi­sų me­tų ra­jo­no biu­dže­tas.

Ta­čiau nuo to, kad Pa­kruo­jo že­mė­je sto­vės da­nų ka­pi­ta­lo kiau­li­dės, ra­jo­nas ne­taps tur­tin­ges­nis. Pa­klaus­tas, kaip šias in­ves­ti­ci­jas re­a­liai jaus jo gy­ven­to­jai, me­ras S.Ge­giec­kas at­sa­kė, jog jie gaus dar­bo, už ku­rį bus mo­ka­mas ne­ma­žas at­ly­gi­ni­mas. „Vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis da­nų įmo­nė­je – 800 li­tų į ran­kas. Kai Pa­kruo­jy­je dar­bo už­mo­kes­čio vi­dur­kis – 760 li­tų ant po­pie­riaus“, – me­ras, ma­tyt, kaip ir da­nai, pra­dė­ję su juo de­ry­bas, tai­kė į skau­džiau­sią šiuo me­tu lie­tu­viui taš­ką. Bet ant­ruo­ju sa­ki­niu, kaip sa­ko­ma, pra­šo­vė pro šikš­ne­lę: „ Ir dar plius – ne­mo­ka­mas mai­ti­ni­mas“. Kam šian­dien kai­me rei­kia ne­mo­ka­mo mai­ti­ni­mo? Ir kiek Lie­tu­vos kai­mie­čių da­nai ža­da taip pa­mai­tin­ti? „Pa­vyz­džiui, pla­nuo­ja­ma­me sta­ty­ti kom­plek­se prie Ro­za­li­mo ga­lės dirb­ti apie 15 mies­te­lio gy­ven­to­jų“, – at­sa­kė me­ras. Ta­čiau jis ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti, kiek ūki­nin­kų Lie­tu­vo­je pra­ras pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nį, kai jų kiau­les tu­rė­da­mi pa­kan­ka­mai in­ves­ti­ci­jų au­gin­ti pe­rims da­nai.

Jie da­vė žo­dį, kad ne­užims tik grū­dų au­gin­to­jų rin­kos. At­virkš­čiai, grū­dus jie iš vie­ti­nių gy­ven­to­jų su­pirk­sią. O jiems už dy­ką dar ir lau­kus sru­to­mis pa­trę­šią.

Sru­tas gers lie­tu­vių že­mė

Dėl tų lais­to­mų sru­tų la­biau­siai ir su­ne­ri­mo Lie­tu­vos ža­lie­ji.

Moks­lo jau įro­dy­ta, kad sru­tos, ypač plau­na­mos iš di­de­lės kon­cen­tra­ci­jos kom­plek­sų (o kaip tik to­kius da­nai ir ren­gia­si sta­ty­ti Lie­tu­vo­je), tu­ri apie 400 pa­vo­jin­gų kom­po­nen­tų: sun­kių­jų me­ta­lų, an­ti­bio­ti­kų, hor­mo­nų, pes­ti­ci­dų bei de­šim­tis įvai­rių li­gas su­ke­lian­čių mik­ro­bų ir vi­ru­sų.

„Pa­te­ku­sios į že­mę, jos su lie­tu­mi ne­iš­ven­gia­mai nu­si­plaus į mū­sų upes ir upe­lius, pa­teks ir į grun­ti­nius van­de­nis“, – Lie­tu­vos ža­lių­jų pir­mi­nin­kas Ri­man­tas Bra­ziu­lis pir­miau mū­sų at­sku­bė­jo į Pa­kruo­jį. Ta­čiau Da­ni­jos ka­pi­ta­lo įmo­nės „Sa­e­rim­ner“ at­sto­vas Lie­tu­vo­je Vai­do­tas Ži­da­na­vi­čius „Vals­tie­čių laik­raš­čio“ žur­na­lis­tams, tik įva­žia­vus į Pakruo­jį, pra­ne­šė, jog su­si­tik­ti ne­tu­rė­si­ąs ga­li­my­bės – iš Pakruo­jo jis iš­vyks­ta į Šiau­lius. Tad te­ko pa­tiems spė­lio­ti, kur dė­sis da­nų kiau­lių sru­tos.

„Mo­der­nia tech­ni­ka jie jas įterps į že­mę“, – už da­nus ga­ran­ta­vo ra­jo­no me­ras.

Į kie­no že­mę? „Į ap­lin­ki­nių ūki­nin­kų. Jie su­da­rys su jais su­tar­tis, vel­tui at­veš sru­tas ir tręš jų lau­kus“, – me­ras ma­tė ir čia da­nų tei­kia­mą nau­dą.

„Ar su­tik­tu­mė­te, kad Jū­sų že­mė bū­tų trę­šia­ma sru­to­mis?“ – „Vals­tie­čių laik­raš­tis“ pa­klau­sė vi­sai kai­my­nys­tė­je bū­sian­čio kom­plek­so gy­ve­nan­čią ir 26 ha nuo­sa­vos že­mės tu­rin­čią Sta­sę Ra­ma­naus­kie­nę. „Tai jei ne­iš­de­gin­tų“, – dve­jo­jo ji. Te­oriš­kai nu­sta­ty­ta, kad vie­na kiau­lė per me­tus vi­du­ti­niš­kai pa­ga­mi­na 5 ku­bus skys­to mėš­lo. Tai jei tik­rai da­nai, kaip ža­da, au­gins 150 tūkst. kiau­lių, ne­sun­ku ap­skai­čiuo­ti, kad sru­tų per me­tus su­si­kaups 700 tūkst. ku­bų. Vos ne mi­li­jo­nas! Kur jos dė­sis?

Lie­tu­vos že­mės ūkio uni­ver­si­te­to Ap­lin­kos ins­ti­tu­to do­cen­tas Juo­zas Pe­kars­kis Lie­tu­vos ža­lie­siems pa­aiš­ki­no, jog į 1 ha ga­lė­tų tilp­ti tik 14 kiau­lių mėš­las. Va­di­na­si, 150 tūkst. kiau­lių rei­kės 11 tūkst. ha že­mės. Ar Pa­kruo­jy­je jos tiek da­nų kiau­lėms at­si­ras?

Pa­kruo­jy­je ne­dvoks

„Tai, ar vi­sų rei­kia­mų nor­mų bus lai­ko­ma­si, bus kam tik­rin­ti. Mū­sų Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ra – la­bai griež­ta“, – S.Ge­giec­kas ra­mi­no mus, kad da­nai ne­už­terš Pa­kruo­jo nei že­mės, nei oro. Kad tuo įsi­ti­kin­tu­me, siū­lė nu­va­žiuo­ti į Ig­na­li­nos ra­jo­ną, kur ta pa­ti da­nų ben­dro­vė jau ke­le­rius me­tus au­gi­na kiau­les. Ar­ba – į ne­to­lie­se esan­tį „Mū­šos“ kom­plek­są, ku­ria­me jie jau apie me­tus au­gi­na ma­žus – iki 8 kg paršelius. „Bū­ti­nai nu­va­žiuo­ki­te. „Mū­ša“ – tik už 10 ki­lo­met­rų Lin­ku­vos link“, – pri­myg­ti­nai mus ra­gi­no me­ras. „Kol da­nų ne­bu­vo, ten dvo­kė iš to­lo, o da­bar – jo­kio kva­po“, – ti­ki­no jis.

Nu­va­žia­vo­me. Prie „Mū­šos“ var­tų mus pa­si­ti­ko sar­gy­bi­nis. Su kaž­kuo il­gai de­ri­nęs lei­di­mus, pa­sa­kė, jog mums eks­kur­si­jai va­do­vau­ti no­rė­tų pats kom­plek­so va­do­vas, bet ka­dan­gi jis da­bar iš­vy­kęs, ga­li­my­bių eks­kur­si­jai nė­ra. Tie­są sa­kant, ne­la­bai ir ti­kė­jo­mės, jog bū­si­me, kaip įpras­ta, įleis­ti į kom­plek­są. Kom­plek­sas – pri­va­tus. Ir dar jis – ne lie­tu­vių, o da­nų.

Ka­zi­tiškis dūs­ta

Tad ne­be­bu­vo pra­smės bels­tis ir į ki­tą Lie­tu­vos ga­lą – Ig­na­li­nos ra­jo­ną, Ka­zi­tiš­kio se­niū­ni­ją, ku­rios te­ri­to­ri­jo­je – Ru­pins­kų kai­me da­nai jau ke­le­rius me­tus au­gi­na kiau­les. Pa­kal­bi­no­me tik Ka­zi­tiš­kio se­niū­ną Drą­su­tį Je­lins­ką. „Gau­na­me ne­ma­žai ap­lin­ki­nių gy­ven­to­jų skun­dų“, – ne­slė­pė jis.

Pa­sak se­niū­no, ša­lia kom­plek­so gy­ve­nan­tys žmo­nės ken­čia nuo jo smar­vės, o kai sru­tas ima vež­ti į lau­kus, – ir ap­lin­ki­nių kai­mų gy­ven­to­jai. Pa­klaus­tas, į kie­no že­mę da­nai lais­to sru­tas, se­niū­nas at­sa­kė, jog jie tam tu­ri iš­si­nuo­mo­ję 500 ha. Pa­klaus­tas, ką šio­je že­mė­je jie au­gi­na, D.Je­lins­kas at­sa­kė: „Nie­ko ne­au­gi­na, ką Die­vas duo­da, tas ten ir au­ga“.

„Po­nia, kai oras drėg­nas, tai ne­ga­li­me nei du­rų, nei lan­gų at­si­da­ry­ti“, – skun­dė­si ar­čiau­siai kom­plek­so gy­ve­nan­tis Pra­nas Ka­zė­nas. Pa­klaus­tas, ar apie tai jis kam nors sa­kė, P.Ka­zė­nas pa­tvir­ti­no, jog ne vie­ną kar­tą krei­pė­si ir į se­niū­ni­ją, ir į gam­tos ap­sau­gos spe­cia­lis­tus. „Pa­sa­kė man, kad ei­čiau pas da­nus. Ne­inu, nes nie­ko jiems ne­pa­da­ry­siu – jie la­bai tur­tin­gi“, – sa­kė Ru­pins­kų kai­mo gy­ven­to­jas.

Pa­klaus­tas, ar už su­da­ry­tus ne­pa­to­gu­mus da­nai kom­pen­suo­ja vie­ti­niams gy­ven­to­jams, Ka­zi­tiš­kio se­niū­nas at­sa­kė, jog jo­kių kom­pen­sa­ci­jų jie ne­gau­na.

Kom­pen­sa­ci­jas gau­na da­nai. Eu­ro­pos Są­jun­gos iš­mo­kas už nuo­mo­ja­mą že­mę. Po 123 li­tus už 1 ha ir dar prie­do po 260 li­tų už ne­na­šias že­mes. Taigi!

Da­ni­jo­je rei­kia že­mės

Lie­tu­vos ža­lie­ji pa­kal­bi­no ir sa­vo ko­le­gas Da­ni­jo­je, UAB „Sa­e­rim­ner“ tė­vy­nė­je, kur ji taip pat au­gi­na kiau­les. Da­ni­jos ža­lių­jų at­sto­vas Ja­kob­sas So­ren­se­nas at­sa­kė di­plo­ma­tiš­kai: dėl sru­tų vi­sa­da ky­la pa­vo­jus ap­lin­kai, už­ter­šia­mi pa­vir­šiaus ir grun­ti­niai van­de­nys, juo­se di­dė­ja nit­ra­tų kie­kiai, ma­žė­ja de­guo­nies, nyks­ta au­ga­lai. Ta­čiau da­nai lie­tu­viams dar ir apie kit­ką pa­suf­le­ra­vo: Da­ni­jos įsta­ty­mai rei­ka­lau­ja, jog lai­kant kiau­les bū­ti­na tu­rė­ti ir ati­tin­ka­mą kie­kį že­mės. Da­lis jos bū­ti­nai tu­ri bū­ti nuo­sa­va. „Štai, ra­šo Da­ni­jos ža­lie­ji, 3600 kiau­lių rei­kia 71 ha, iš jos 18 ha – nuo­sa­vos, 9 tūkst. kiau­lių – 147 ha, iš jos 64 ha – nuo­sa­vos. O jei dau­giau tų kiau­lių nei 9 tūkst., tai vi­sa že­mė tu­ri bū­ti pri­va­ti. 14,4 tūkst. kiau­lių rei­kia jos tu­rė­ti 235 ha“, – ci­ta­vo ko­le­gų iš Da­ni­jos laiš­ką Lie­tu­vos ža­lių­jų ly­de­ris.

Tai kaip Lie­tu­vo­je ku­ria­si da­nai, jei už­sie­nie­čiams že­mė dar ne­par­duo­da­ma? „Že­mė – ne mū­sų rei­ka­las“, – „Vals­tie­čių laik­raš­čiui“ at­sa­kė Pa­kruo­jo ra­jo­no me­ras. „Štai čia nu­ro­dy­ti ka­dast­ro nu­me­riai – ieš­ko­ki­te, kie­no tai že­mė“, – pa­ta­rė jis mums. Ieš­ko­ti nie­ko ne­rei­kė­jo. Pa­kruo­jo ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­me bu­vo juo­du ant bal­to pa­ra­šy­ta: „Leis­ti UAB „Das­ti­na“ už­sa­ky­ti kiau­lių kom­plek­so sta­ty­bai de­ta­lų­jį pla­ną Pa­kruo­jo r., Ro­za­li­mo sen., Dul­kiš­kių k., Šiau­lių ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­ti­kė­ji­mo tei­se val­do­mo­je že­mė­je.“

 Žalioji Lietuva NR. 2 (226), 2005 sausis