„Skirkitės, marios, š… atplaukia“, – sakoma mūsų krašte apie „mandrą“ atvykėlį. Panašiu keliu į Smurgi k. (Cesio r., Latvijoje) prieš kelerius metus atsibastė danų investicijos. Užsienietis Aleks Rasmusens latvių žemėje surentė modernų 3,5 tūkst. kiaulių auginimo kompleksą, įrengė du atvirus 8 tūkst. kub. m talpos skysto mėšlo rezervuarus, skambiai pavadintus „lagūnomis“. Praėjusią savaitę grupė Lietuvos ūkininkų lankėsi Smurgi kiaulių komplekse, domėjosi pigių mėšlidžių įrengimo galimybėmis. Ir pasibaisėjo.
Mėšlidė – „lagūna“. J. Adomaičio nuotrauka
Mus pasitikęs ūkio ekonomas Roberts Leimanis į kiaulių tvartus durų neatvėrė, kadangi juose lankytis žmogui be specialaus skafandro arba bent dujokaukės nėra saugu. Daugiau kaip 3,5 tūkst. kiaulių (nuo paršelio iki bekono) prižiūri keturi darbuotojai, sėdintys izoliuotoje patalpoje prie kompiuterių. Visi teršalai (srutos ir skystas mėšlas) po žeme nutiestais vamzdžiais pumpuojami į du atviro tipo rezervuarus. Viena kiaulė per metus pagamina apie 5 kub. m skysto mėšlo (visas kompleksas – apie 20 tūkst. kub. m). Paminėtina, jog „greituoju būdu“, t. y. naudojant hormonus bei augimo stimuliatorius, per 12 mėn. galima nupenėti 2,5 bekono. Vadinasi, paprasta mėšlo gamybos „aritmetika“ koreguotina…
Dvi mėšlidės („lagūnos“) įrengtos visai paprastai: buldozeriu išrausta nuožulniais kraštais duobė, ji išklota 5 mm storio polietileno plėvele. Vienas vamzdis iš fermų ateina į „lagūnos“ dugną, kitas – iš dugno į siurblinę šalia mėšlidės. Dugne įrengtas mikseris – prieš išvežant mėšlą, jis dvi savaites maišomas.
Lietuvių ūkininkai pastebėjo, kad nepaisant kiaulių komplekso bei mėšlidės daniškos kilmės, daugelis lauko įrengimų (elektros varikliai, siurbliai, šuliniai, tvoros) – dar sovietinės gamybos.
Pasak R. Leimanio, kai „lagūnos“ prisipildo, skystas mėšlas mikseriu suplakamas, supilstomas į specialias cisternas ir laistomas ant laukų. Tai vadinama tręšimu. Kadangi vietos gyventojai tokios nemokamos „paslaugos“ nepageidauja, kiaulių komplekso savininkas privalėjo įsigyti žemės. Ekonomo žiniomis, danas (žmonos latvės dėka) valdo apie 800 ha žemės, faktiškai joje neūkininkauja, tik du kartus per metus tręšia dirvoną.
Pasiteiravome, ar apylinkių gyventojai nepriekaištauja kiaulių komplekso savininkui dėl laistomų srutų ir atvirų mėšlidžių kvapo. Ekonomas R. Leimanis net rankas pakėlė: kai tik orai atšyla, Smurgi komplekso apylinkėse pasklinda neįsivaizduojama smarvė. Tuomet vietos gyventojai neapsikentę renka parašus, organizuoja piketus, kviečiasi Latvijos žaliuosius, šalies ir užsienio televizijas. Visi patriukšmauja, patriukšmauja ir išsiskirsto. Komplekso savininkas, pasirodo, savo verslui gavęs visus Latvijos valdžios leidimus.
Kol užsieniečiai projektavo, statė Smurgi kiaulių kompleksą, vietos gyventojams žadėta sukurti šimtus darbo vietų, nemokamai tręšti jų laukus. Kalbos apie „vakarietiškus standartus“ atitinkantį ūkį baigėsi pradėjus kompleksui veikti. Į aplinką ne tik iš atvirų mėšlidžių („lagūnų“), bet ir iš fermų ventiliacijos kaminų sklido neįsivaizduojama, nepakeliama smarvė. Lyginant su ja, karvamėšlis – tikras cinamonas. Be to, komplekso darbuotojams Latvijos žalieji aiškino, jog skystas kiaulių mėšlas turi apie pusę tūkstančio aplinkai pavojingų, žmogui nuodingų medžiagų: sunkiųjų metalų, pesticidų, hormonų, antibiotikų, vakcinų, mikrobų, virusų.
Danijoje tokiems kiaulių kompleksams statyti keliami griežti aplinkosaugos, ekologijos reikalavimai. Dėl skysto kiaulių mėšlo, laistomo laukuose, kyla pavojus aplinkai, užteršiami paviršiaus ir gruntiniai vandenys, juose didėja nitratų kiekis, regiono upėse, ežeruose mažėja deguonies, nyksta augmenija. Užtat danai tokius žmogaus sveikatai pavojingus kompleksus „eksportuoja“ į tuos kraštus, kur daug „laukinės“ gamtos, daug lengvatikių kaimiečių, kur lengvai „apeinami“ įstatymai.
Grįždami namo mūsų ūkininkai dalijosi įspūdžiais apie danų „investicijas“ Latvijoje, prisiminė girdėję apie „kvapnųjį“ verslą Lietuvoje (Ignalinos, Pakruojo rajonuose), ketinimus jį plėsti. Juk lietuvis toks: vos pamato užsienietiškos kiaulės užpakalį, tuoj ir rėkia: „Skirkitės, marios!“
Žalioji Lietuva NR. 2 (226), 2005 sausis
