Kiaulininkystės kompleksuose susidarančių dujų poveikis žmonių sveikatai
Užsienio kapitalo įmonės dažniausiai paperka vietinę valdžią pažadais, jog bus sukuriamos naujos darbo vietos vietiniams žmonėms. Tuo jos taiko į silpniausią socialinę sritį – bedarbystės lygį. Tokį metodą taiko ir UAB „Saerimner“, pretenduodama į pigią darbo jėgą ir demonstruodama rūpestį darbo vietų kūrimu. Juolab, kad Danijoje net ir už patį didžiausią atlyginimą tikrai ne kiekvienas sutiktų dirbti kiaulininkystės komplekse eiliniu darbininku. Yra žinoma, kad ir Lietuvoje, kiaulininkystės kompleksuose, dirbantys žmonės nuolat skundžiasi sveikata, tačiau nė vienas iš jų neišdrįsta pasisakyti viešai, bijodami prarasti darbą. „Žaliosios Lietuvos“ redakcija kreipėsi į Valstybinį visuomenės sveikatos centrą, prašydama pateikti duomenis, koks gali būti kiaulininkystės kompleksuose išsiskiriančių dujų poveikis žmonių sveikatai. Galbūt, susipažinę su šia informacija, žmonės pagalvos, ar valdininkų palankumas didelių kiaulininkystės kompleksų steigimuisi, prisidengiant bedarbystės mažinimu, iš tiesų yra pagrįstas.
Gyvulininkystės kompleksuose į aplinkos orą išsiskiria kietosios dalelės (dulkės), įvairūs mikroorganizmai, organinių atliekų skilimo produktai – metanas, anglies dvideginis, sieros vandenilis, amoniakas.
Apsinuodijimo simptomai priklauso nuo teršalų koncentracijos aplinkos ore, apie jų koncentracijas gyvulininkystės kompleksuose Valstybinis visuomenės sveikatos centras duomenų neturi.
Kietosios dalelės. Dauguma mokslinių tyrimų sieja kietųjų dalelių poveikį su astmos paūmėjimais, kvėpavimo sistemos ligomis (kosulys ar apsunkintas kvėpavimas), chroniniais bronchitais, plaučių funkcijos susilpnėjimu, akių dirginimu. Kietųjų dalelių poveikiui jautriausi vaikai ir asmenys sergantys kvėpavimo sistemos ligomis. Įvairūs mikroorganizmai, pernešami per kietąsias daleles, gali sukelti infekcinius susirgimus.
Metanas. Tai bespalvės ir bekvapės dujos. Metano poveikis nėra labai kenksmingas sveikatai. Esant ore sąlyginai didelėms koncentracijos, metanas gali sukelti galvos skausmą, padažnėjusį kvėpavimą, dusulį, dėmesio susilpnėjimą, nežymius koordinacijos sutrikimus. Metanas daugiau pavojingas dėl savo sprogumo, jo 5-15 % mišiniai ore gali sukelti sprogimą.
Anglies dioksidas (CO2). Tai bespalvės, bekvapės rūgštaus skonio dujos. Padidėjus anglies dioksido koncentracijai ore, žmogui blogėja savijauta, atsiranda patologinių reiškinių: pradeda skaudėti galvą, jaučiamas bendras silpnumas, atsiranda dusulys, padidėja arterinis kraujo spaudimas, padažnėja pulsas. Esant didelėms anglies dioksido koncentracijoms ore, žmogus gali netekti sąmonės, sustoti kvėpavimas.
Leistina koncentracija darbo aplinkos ore: ilgalaikio poveikio ribinė vertė (IPRV) 9000 mg/m3, trumpalaikio poveikio ribinė vertė (TPRV)- 18000 mg/m3.
Sieros vandenilis H2S – tai bespalvės, specifinio sugedusio kiaušinio kvapo dujos. Sieros vandenilis gali kauptis žemose vietose ir talpose (pvz., kanalizacijos šuliniuose, gyvulininkystės fermų srutų duobėse), dėl ko gali įvykti ūmūs apsinuodijimai.
H2S į organizmą gali patekti pro kvėpavimo takus, išsiskiria daugiausiai pro inkstus sieros junginių pavidalu. Pagal veikimo pobūdį H2S slopina kvėpavimo fermentus, blokuoja oksidacinių fermentų veiklą ir sukelia audiniuose deguonies badą, dirgina kvėpavimo takus ir gleivines, odą.
Kvapo jutimo slenkstis 0,012 – 0,03 mg/m3. Nežymus, bet aiškiai jaučiamas kvapas 1,4 – 110 mg/l. Stiprokas kvapas (pripratusieji prie jo gali nejusti) 3,3 mg/m3. Stiprus kvapas 7 – 11 mg/m3. Leistina koncentracija darbo aplinkos ore: ilgalaikio poveikio ribinė vertė 14 mg/m3, neviršytina ribinė vertė – 20 mg/m3.
Lėtinės intoksikacijos atveju žmogus skundžiasi galvos skausmais, nuovargiu, imuniteto sumažėjimu, pykinimu, kosuliu. Gali išsivystyti mažakraujystė, bronchitas, konjunktyvitas, sutrikti virškinimas. Akių dirginimo simptomai: paraudimas, ašarojimas, „smėlio jausmas akyse“, uždegimai. Gali būti pažeidžiama nervų sistema – atsiranda raumenų skausmai, pirštų, liežuvio, traukuliai, paralyžiai, gali išsivystyti psichozės; delnų prakaitavimas.
Akims neigiamas poveikis prasideda esant ore 20 mg/m3.
Amoniakas. Tai bespalvės, specifinio kvapo, stipriai dirginančios gleivinę dujos. Dirginimo simptomai prasideda esant koncentracijai ore 100 mg/m3. Nedidelės koncentracijos sukelia kvėpavimo takų uždegimus, akių gleivinės dirginimo simptomus – uždegimus, ašarojimą. Didesnės koncentracijos, be minėtų reiškinių, sujaudina centrinę nervų sistemą, sukelia stiprų kosulį, skausmą ir spaudimą krūtinėje, bronchų, plaučių uždegimus, plaučių pabrinkimą. Leistina koncentracija darbo aplinkos ore: ilgalaikio poveikio ribinė vertė – 14 mg/m3, trumpalaikio poveikio ribinė vertė – 36 mg/m3.
Amoniako ir sieros vandenilio poveikio pasėkoje, darbuotojams gali sutrikti uoslė, atsirasti lėtiniai kvėpavimo takų uždegimai.
Daugiau informacijos apie tai galima rasti prof. A Baubino knygoje „Gyvulininkystės objektų ir jų aplinkos higiena“.
Parengta pagal Valstybinio visuomenės sveikatos centro
Aplinkos ir sveikatos skyriaus chemikės V. Morkūnienės informaciją.
Žalioji Lietuva NR. 2 (226), 2005 sausis