Virdžinijos valstijoje (JAV), įsikūrusi multinacionalinė mėsos perdirbimo įmonė „Smithfield Foods“, atsisakė tradicinio ūkininkavimo ir kiaulininkystės srityje įdiegė gamyklose naudojamus konvejerinės gamybos principus. Tai didžiausia kiaulienos gamintoja pasaulyje, kontroliuojanti beveik 30 proc. JAV kiaulienos rinkos. Smithfield stiliaus gamybos būdas yra didelis oro taršos šaltinis ir greičiausiai pats didžiausias vandens teršėjas visoje JAV. Smithfield bei kiti kiaulienos gamintojai sužlugdė daugybę nedidelių šeimos ūkių. Dėl užterštumo daugybė žmonių susirgo įvairiomis ligomis, o gyvuliai kenčia dėl blogų gyvenimo sąlygų ir žiauraus elgesio. 1999 m. ši kompanija Lenkijoje pradėjo supirkinėti skerdyklas bei valstybinius ūkius. Lenkijos politikams kompanija pažadėjo modernizuoti Lenkijos žemės ūkį bei sukurti naujų darbo vietų kaimo žmonėms. Lygiai tokie pat pažadai buvo dalinami ir JAV Šiaurės Karolinos valstijos senatui, todėl politikai pasistengė, kad verslo sąlygos šiai bendrovei būtų kuo palankiausios.
Fermos – fabrikai nuodija vandenis
Kiaulė pagamina 10 kartų daugiau atliekų nei žmogus. Viena Smithfield gamykla, turinti 850 000 kiaulių, pagamina daugiau fekalijų nei 8,5 mln. Niujorko gyventojų. Jei Niujorko fekalijos, prieš patekdamos į aplinką, yra išvalomos, tai tokiose gamyklose kiaulių fekalijos pašalinamos vandens pagalba ir kaupiamos gigantiškoje duobėje prie fermos. Iš ten nevalytos srutos išvežamos į laukus ir išlaistomos. Jos greitai susigeria į žemę, užteršdamos gruntinius vandenis, o lyjant lietui, patenka į upes ir ežerus. Tokiose gamyklose auginamų kiaulių srutos turi apie 400 pavojingų komponentų: sunkiųjų metalų, antibiotikų, hormonų, pesticidų bei dešimtis įvairių, ligas sukeliančių, mikrobų ir virusų. Antibiotikai mikrobams ir virusams suteikia atsparumą, todėl jų sukeliamas ligas sunku išgydyti įprastiniais antibiotikais.
Milijonai tonų tokių fabrikų pagaminamų atliekų nuodija 34 JAV valstijų gruntinius vandenis. Į vandenį patenkantys nitratai mirtinai pavojingi kūdikiams, be to, gali lemti proto vystimosi sutrikimus vaikams. Vien tik 1998 m. Smithfield kompanija už 6 900 pažeidimų buvo nubausta bauda, siekiančia 12,6 mln. dolerių. Dėl mėsos gamintojų veiklos sukeltų ligų epidemijų sirgo bei mirė tūkstančiai amerikiečių. 1993 m. Milwaukee miestelyje dėl mikrobais užteršto geriamo vandens susirgo 400 000 žmonių (apie pusė viso miesto gyventojų), o 114 žmonių mirė.
Dar prieš 15 metų Šiaurės Karolinos upių vandenys buvo vieni švariausių visoje JAV. Šiandien – tai labiausiai užteršti vandenys. 1995 m., nutekėjus teršalams, Neuse upėje išdvėsė gausybė žuvų. Valant teritoriją, padvėsusios žuvys buvo buldozeriais stumiamos toliau nuo upės. Neuse upė buvo taip užteršta, kad kiekvienais metais čia žūna apie 100 mln. žuvų.
Dėl gamyklų – fermų skleidžiamų teršalų JAV vandenyse išplito iki tol nežinotos bakterijos Pfiesteria piscicida, dėl kurių žuvo milijonai žuvų, o žmonėms, pasimaudžiusiems tokiame vandenyje arba paėmusiems į rankas užsikrėtusią žuvį, atsiveria negyjančios atviros žaizdos, sutrinka kvėpavimo organų veikla, pažeidžiamos smegenys. Kai kurie žvejai, susidūrę su užsikrėtusia žuvimi, prarado atmintį. Kai ši bakterija paplito Merylando valstijoje, valdžia uždraudė žmonėms eiti prie upių.
Kiaulių smarvė jaučiama net praskrendančiuose lėktuvuose
Tokios gamyklos kvapas jaučiamas plačiu spinduliu.. Šalia dirbantys ūkininkai dūsta ir vemia. Kvapas prasiskverbia pro drabužius, įsigeria į kūną ir joks muilas nesugeba jo panaikinti. Žmonės, gyvenantys netoli tokio fabriko, negali atidaryti lango ar prisėsti kieme ant suoliuko, padžiauti lauke skalbinius ir netgi ramiai pavalgyti. Maistas, valgomas net už poros kilometrų pavėjui nuo tokios gamyklos, praranda savo patrauklumą, susidaro įspūdis, tarytum, valgytum kiaulių atmatas. Kvapas toks stiprus, kad jaučiamas netgi lėktuve, praskrendančiame virš tokio fabriko 1000 m aukštyje.
Didelėse kiaulių fermose, sugedus ventiliacijos sistemai, kiaulės greitai nugaišta dėl apsinuodijimo kenksmigais garais, išsiskiriančiais iš srutų, ir deguonies trūkumo. Išsiskiriantis amoniakas, vandenilio sulfidas bei metanas taip pat žaloja ir žmonių sveikatą. Fermoje dirbantys žmonės serga plaučių ligomis, patiria įvairias akių infekcijas, depresiją, jaučia šleikštulį ir netgi būta smegenų pažeidimo atvejų. Kiekvienais metais pasitaiko fermų darbuotojų mirties atvejų dėl apsinodijimo kenksmigomis dujomis. JAV mokslininkų atlikta studija patvirtino, kad milijonai antibiotikams atsparių bakterijų patenka į orą, kas kelia rimtą pavojų aplinkinių gyventojų sveikatai.
Dešimtys tūkstančių ūkininkų neteko darbo
Kiekviena tokia mėsos gamykla išstumia iš rinkos apie 10 ūkininkų, auginančių gyvulius mėsai. Juos pakeičia žemos kvalifikacijos darbininkai, o į rinką patenka neekologiška produkcija. Tokių fermų darbuotojų atlyginimai yra vieni mažiausių JAV, nors jie dirba labai kenksmingose sveikatai sąlygose. Užtenka vos keleto darbininkų 10 000 kiaulų fermai aptarnauti. Mažai darbininkų sugeba tokiomis sąlygomis dirbti ilgą laiką, todėl paprastai tose gamyklose per metus pasikeičia 100 proc. darbuotojų.
Šiaurės Karolinoje situacija yra tipiška. Dar prieš du dešimtmečius ten buvo 27 000 šeimos ūkių, o šiandien jų neliko nei vieno. Šios valstijos ūkininkai buvo išstumti 2200 mėsos fabrikų, iš kurių 1600 priklauso minėtai „Smithfield Foods“ kompanijai. Ši kompanija kontroliuoja 75 proc. visos valstijoje pagaminamos kiaulienos produkcijos.
Plečiantis šiai kompanijai, ji pasirašė kontraktus su stambiais kiaulių augintojais, kad jie tieks užaugintas kiaules Smithfield skerdykloms, vėliau komapnija taip išsiplėtė ir užėmė rinką, kad minėtiesiems kiaulių augintojams buvo primesta Smithfield kiaulienos kaina, nes daugiau nebebuvo kur kitur parduoti užaugintą produkciją. Tada ši kompanija privatizavo minėtas kiaulių fermas, o kiaulienos perteklius numušė rinkoje buvusią kiaulienos kainą nuo 60 centų iki 8 centų už svarą (apie 450 g). Kadangi paprastam ūkininkui užauginti tą patį kiekį kiaulienos kainavo 36 centus, jie atsidūrė beviltiškoje situacijoje ir tik tie ūkininkai, kurie pasirašydavo kontraktus su Smithfield, sugebėdavo dar šiaip taip išsilaikyti. Be to, kontraktų sąlygos be diskusijų primetamos ūkininkais. Paprastai šie Smithfield kontraktai reikalauja iš ūkininkų pasiimti 200 000 JAV dolerių paskolą ir pasistatyti sandėlius, kitus ūkinius pastatus pagal firmos reikalavimus. Už tai Smithfield įsipareigoja sumokėti po 20 000 dolerių per metus. Fermeris išlaiko fermą, moka draudimą, atiduoda procentus bankui, o kompanija – duoda kiaules bei pašarus. Visos atliekos – tai fermerio reikalas, kuriomis jis dėl lėšų stokos neturi galimybių legaliai atsikratyti. Tai jau jo bei šalia gyvenančios bendruomenės problema. Paprastai šie kontraktai pasirašomi vienieriems metams, nežiūrint į tai, kad fremerio įsipareigojimai bankui pasirašyti 20 – čiai metų. Sekantis tokio scenarijaus etapas: Smithfield siekdama įsigyti daugiau žemės, pasirašo kontraktus tokiomis blogimis sąlygomis, kad priverčia ūkininkus bankrutuoti, o banko konfiskuotą turtą, kompanija jau gali įsigyti už grašius. Kadangi šis turtas yra bevertis be kontrakto su Smitfield, tai konkurentų įsigyti šiam turtui, paprastai nebūna. Įvertinus šias aplinkybes, JAV senate jau svarstoma galimybė uždrausti skerdykloms įsigyti fermas.
Pavojus žmogaus teisėms ir demokratijai
Turėdama didžiulius finansinius išteklius, kompanija stengiasi papirkti valdžios pareigūnus, paraližiuoti atitinkamas sritis kontroliuojančias institucijas bei taip sudaryti sau palankias sąlygas pažeidinėti higienos bei aplinkosaugos normatyvus.
Smithfield sudarė verslo bendradarbiavimo kontraktus su senato nariais Wendell Murphy bei Launch Faircloth, kurie tuo pačiu atstovavo senate kompanijos interesus vietinėje bei federalinėje valdžioje. Pasinaudojusi politikų palankumu bei palankiomis ekspertų išvadomis, kompanija palenkė senato nuomonę į savo pusę. 2000 m. vienas iš senato narių Wendell Murphy gavo „Smithfild Foods“ kompanijoje direktoriaus postą ir 15 proc. kompanijos akcijų. Prieštaraujantys šios kompanijos veiklai politikai skaudžiai baudžiami. Kai Šiaurės Karolinos Duplin apygardos tarybos narė Cynthia Watson pradėjo kovą prieš kompanijos politiką jos bendruomenėje, kiaulininkai nepagailėjo kelių milijonų dolerių, kad sugriautų šios politikės karjerą. Watson buvo pašalinta iš tarybos, o visi kiti valstybės tarnautojai ir Karolinos senatoriai gavo aiškų ženklą, jog nevalia kištis į kiaulininkų verslą. Vietiniai gyventojai, prieštaraujantys kiaulininkų viešpatavimui, susilaukia lygiai tokio paties likimo. Šiaurės Karolinos, Ajovos, Mičigano ir daugelio kitų JAV bei Kanados valstijų piliečiams, kurie protestuoja prieš „kiaulių baronus“, ribojama teisė patiems tvarkytis savo teritorijoje – regioninė valdžia panaikina kiaulininkams nepalankius vietinės valdžios sprendimus. Kiaulininkai oponentams pastoviai pateikia išgalvotus kaltinimus, duoda juos į teismą, grasina.
Tarptautinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos prezidentas R. Kennedy pasakė tokius žodžius: „Fermos – gamyklos yra žymiai pavojingesnės mūsų gyvenimo būdui ir demokratijai nei Osama bin Ladenas ir pasaulinis terorizmas“, ir už tai buvo nubaustas 128 tūkst. dolerių bauda. Štai taip kiaulininkai supranta demokratiją.
Žalioji Lietuva NR. 2 (226), 2005 sausis